Ašarų sistemos ir akiduobės pakitimai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur

Anatomija

Ašarų sistema ir akiduobė yra sudėtinga struktūra, kuri atlieka svarbų vaidmenį žmogaus akies funkcijoje. Ašarų sistema susideda iš ašarų liaukų, ašarų kanalų ir ašarų maišelio, kurie kartu užtikrina, kad akys būtų drėgnos ir apsaugotos nuo infekcijų. Akiduobė, arba orbitinė ertmė, yra kaulinė struktūra, kuri saugo akies obuolį ir suteikia jam stabilumą. Šių sistemų pakitimai gali turėti didelės įtakos regėjimui ir bendram akių sveikatai.

Ligos aprašymas

Liga, klasifikuojama kaip „Ašarų sistemos ir akiduobės pakitimai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur”, apima įvairius sutrikimus, kurie gali paveikti ašarų gamybą, nutekėjimą ar akiduobės struktūras. Ši liga gali sukelti tiek funkcinius, tiek struktūrinius pokyčius, o tai gali turėti rimtų pasekmių, tokių kaip sausos akys, uždegimai ar net regėjimo praradimas. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos pakitimus, nes jie gali rodyti ir kitų sisteminių ligų buvimą.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti labai įvairios. Jos gali apimti autoimunines ligas, tokias kaip Sjögreno sindromas, kuris sukelia ašarų liaukų uždegimą ir sumažina ašarų gamybą. Taip pat gali būti infekcijos, traumos, navikai ar degeneraciniai procesai, kurie paveikia akiduobės struktūras. Hormoniniai pokyčiai, ypač menopauzės metu, taip pat gali turėti įtakos ašarų gamybai. Be to, tam tikri vaistai gali sukelti sausų akių sindromą, kas dar labiau apsunkina situaciją.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresni žmonės dažniau susiduria su ašarų sistemos sutrikimais.
• Autoimuninės ligos: asmenims, sergantiems tokiomis ligomis kaip Sjögreno sindromas, rizika yra didesnė.
• Hormoniniai pokyčiai: moterims menopauzės metu gali padidėti rizika.
• Vaistų vartojimas: tam tikri vaistai, pavyzdžiui, antihistamininiai ar antidepresantai, gali sukelti sausumas.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti sausumą akyse, dirginimą, paraudimą, niežėjimą ir ašarų trūkumą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir gausios ašaros, nes organizmas bando kompensuoti ašarų trūkumą. Sunkių atvejų metu gali pasireikšti skausmas akyse, regėjimo sutrikimai arba infekcijos.

Diagnostika

Šiai ligai diagnozuoti naudojami įvairūs tyrimai. Oftalmologai gali atlikti akių tyrimus, kurie apima ašarų gamybos testus, pavyzdžiui, Schirmer testą, kuris matuoja ašarų kiekį per tam tikrą laiką. Taip pat gali būti naudojama fluoresceino tyrimo metodika, siekiant įvertinti ašarų nutekėjimą ir akies paviršiaus sveikatą. Be to, gali prireikti papildomų tyrimų, tokių kaip kraujo tyrimai, siekiant nustatyti galimas sistemines ligas.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo ligos priežasties ir simptomų sunkumo. Medicininiai sprendimai gali apimti dirbtinių ašarų lašų naudojimą, kurie padeda drėkinti akis ir mažinti diskomfortą. Taip pat gali būti skiriami priešuždegiminiai vaistai arba imunosupresantai, jei liga yra susijusi su autoimuninėmis reakcijomis. Nemedicininiai sprendimai gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip tinkama mityba, reguliarus akių poilsis ir apsaugos priemonių naudojimas, pavyzdžiui, saulės akinių. Naujovės terapijoje, tokios kaip ašarų kanalo užpildai, taip pat gali būti taikomos, siekiant pagerinti ašarų nutekėjimą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas