Asteninis sindromas

Anatomija

Asteninis sindromas nėra specifinė liga, bet labiau simptomų kompleksas, kuris gali paveikti įvairias žmogaus organizmo sistemas. Dažniausiai tai susiję su centrinės nervų sistemos veikla, tačiau gali turėti įtakos ir endokrininei sistemai, imuninės sistemos funkcijoms bei širdies ir kraujagyslių sistemai. Astenijos atveju dažnai stebimi nuovargio, silpnumo ir energijos stygiaus pojūčiai, kurie gali būti susiję su smegenų veiklos sutrikimais, hormonų disbalansu ar imunine reakcija į ligas.

Ligos aprašymas

Asteninis sindromas apibūdinamas kaip nuolatinis nuovargio ir silpnumo jausmas, kuris nepraeina net po poilsio. Tai gali pasireikšti kaip fizinė, psichinė ar emocinė astenija, ir dažnai lydi kitus simptomus, tokius kaip miego sutrikimai, dirglumas ir sumažėjęs darbingumas. Ši liga yra svarbi, nes ji gali žymiai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, darbingumą ir socialinį gyvenimą. Dėl šių priežasčių asteninis sindromas reikalauja dėmesio ir tinkamo gydymo.

Ligos priežastis

Pagrindinės asteninio sindromo priežastys gali būti labai įvairios. Tai gali būti infekciniai procesai, tokie kaip virusinės ar bakterinės infekcijos, kurios sukelia organizmo išsekimą. Taip pat, psichologiniai veiksniai, tokie kaip stresas, depresija ar nerimas, gali prisidėti prie astenijos vystymosi. Hormoniniai sutrikimai, pavyzdžiui, skydliaukės disfunkcija, taip pat gali būti svarbūs veiksniai. Be to, lėtinės ligos, tokios kaip diabetas ar širdies ligos, gali turėti įtakos energijos lygio sumažėjimui.

Rizikos faktoriai

• Stresas – nuolatinis stresas gali sukelti emocinį ir fizinį nuovargį, didinant asteninio sindromo riziką.
• Prasta mityba – nesubalansuota mityba gali sukelti vitaminų ir mineralų trūkumą, kas gali prisidėti prie energijos stygiaus.
• Žemas fizinis aktyvumas – fizinio aktyvumo stoka gali sukelti raumenų silpnumą ir bendrą organizmo išsekimą.
• Psichologinės problemos – depresija ir nerimas gali sustiprinti astenijos simptomus ir pabloginti bendrą savijautą.

Simptomai

• Nuovargis – nuolatinis nuovargio jausmas, kuris nesumažėja po poilsio.
• Silpnumas – fizinis silpnumas ir energijos trūkumas, kuris gali apsunkinti kasdienes veiklas.
• Miego sutrikimai – sunkumai užmiegant, dažni nubudimai naktį arba per didelis mieguistumas dienos metu.
• Dirglumas – padidėjęs jautrumas ir emocinė reakcija į kasdienius iššūkius.
• Koncentracijos sunkumai – sunkumai susikaupiant ir išlaikant dėmesį.

Diagnostika

Asteninio sindromo diagnozė dažnai remiasi klinikiniu vertinimu, kurio metu gydytojas nustato simptomus, paciento istoriją ir atliktus tyrimus. Gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti galimus vitaminų trūkumus, hormoninius disbalansus arba infekcijas. Taip pat gali būti rekomenduojami psichologiniai vertinimai, jei įtariama, kad psichologinės problemos prisideda prie astenijos.

Gydymas

Asteninio sindromo gydymas gali būti įvairus ir priklauso nuo pagrindinės priežasties. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, skirtus gydyti depresiją, nerimą ar hormoninius disbalansus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip subalansuota mityba, fizinė veikla ir streso valdymas. Nemedicininiai sprendimai gali apimti psichoterapiją, relaksacijos technikas ir alternatyvius gydymo metodus, tokius kaip akupunktūra. Naujausios terapijos galimybės gali apimti integruotus požiūrius, kurie derina tradicinį gydymą su holistiniais metodais, siekiant pagerinti bendrą savijautą ir energijos lygį.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas