Astigmatizmas

Anatomija

Astigmatizmas yra refrakcinė klaida, susijusi su akies struktūra. Pagrindinis organas, paveiktas šios ligos, yra akis, ypač ragenos ir lęšio forma. Paprastai ragenos ir lęšio paviršiai yra lygūs ir simetriški, tačiau sergant astigmatizmu, šie paviršiai gali būti asimetriniai, dėl ko šviesos spinduliai, patenkantys į akį, nesusitelkia į vieną tašką, o sklaidosi. Tai sukelia neryškų regėjimą ir gali paveikti tiek artimą, tiek tolimą matymą.

Ligos aprašymas

Astigmatizmas yra akių liga, kuri pasireiškia, kai akies forma netinkamai fokusuojama šviesa. Tai gali sukelti neryškų regėjimą, galvos skausmus ir akių nuovargį. Ši liga yra svarbi, nes gali reikšmingai paveikti kasdienę veiklą, pvz., mokymąsi, darbą ir bendravimą. Astigmatizmas gali būti įgimtas arba atsirasti vėliau gyvenime, dažnai kartu su kitomis refrakcinėmis klaidomis, tokiomis kaip trumparegystė ar toliaregystė.

Ligos priežastis

Pagrindinės astigmatizmo priežastys yra ragenos arba lęšio forma. Įgimtas astigmatizmas dažniausiai atsiranda dėl genetinių veiksnių, o įgytas astigmatizmas gali būti susijęs su akies traumomis, operacijomis ar ligomis, tokiomis kaip keratokonus. Ragenos asimetrija gali sukelti netinkamą šviesos fokusavimą, todėl regėjimas tampa neryškus.

Rizikos faktoriai

• Genetinė predispozicija – astigmatizmas dažnai pasitaiko šeimose, todėl paveldimumas yra svarbus rizikos faktorius.
• Akių traumos – bet kokie sužalojimai, paveikiantys akies struktūrą, gali padidinti astigmatizmo riziką.
• Amžius – vyresni žmonės gali patirti pokyčių ragenos struktūroje, kas gali sukelti astigmatizmą.

Simptomai

• Pagrindiniai astigmatizmo simptomai apima neryškų matymą tiek arti, tiek toli, akių nuovargį, galvos skausmus ir sunkumus vairuojant naktį. Lengvas astigmatizmas gali sukelti tik nežymius nepatogumus, tuo tarpu sunkesni atvejai gali žymiai paveikti kasdienį gyvenimą.

Diagnostika

Astigmatizmas diagnozuojamas oftalmologo atlikto išsamios akių apžiūros metu. Paprastai naudojami regėjimo aštrumo testai, keratometrija (ragena matavimas) ir refrakcijos tyrimai. Be to, gali būti atliekami specialūs testai, siekiant įvertinti ragenos kreivumą ir asimetriją.

Gydymas

Astigmatizmo gydymas gali būti medicininis ir nemedicininis. Reguliariai naudojamos akinių ar kontaktinių lęšių korekcijos, kurie padeda fokusuoti šviesą tinkamai. Taip pat yra chirurginės galimybės, tokios kaip lazerinė keratomilezė (LASIK), kuri gali padėti pakeisti ragenos formą ir sumažinti astigmatizmo poveikį. Naujoviškos terapijos, tokios kaip ortokeratologija, taip pat gali būti veiksmingos, ypač vaikams, siekiant laikinai pakeisti ragenos formą naudojant specialius kontaktinius lęšius.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas