Ataksija

Anatomija

Ataksija yra neurologinė būklė, susijusi su smegenų ir nervų sistemos funkcijų sutrikimais. Pagrindinės struktūros, kurios yra paveiktos šios ligos atveju, yra mažosios smegenys ir nugaros smegenys. Mažosios smegenys atsakingos už judesių koordinaciją, pusiausvyrą ir motorinių įgūdžių kontrolę, todėl jų pažeidimas gali sukelti koordinacijos praradimą. Taip pat gali būti pažeidžiami ir kiti smegenų regionai, kurie dalyvauja judesių planavime ir vykdyme, pavyzdžiui, bazinės ganglijos. Nugaros smegenys, perduodančios nervinius signalus tarp smegenų ir kūno, taip pat gali būti paveiktos, dėl ko gali pasireikšti raumenų silpnumas ir jautrumo sutrikimai.

Ligos aprašymas

Ataksija apibūdinama kaip judesių koordinacijos sutrikimas, kuris gali pasireikšti įvairiais simptomais, įskaitant nestabilumą, sunkumus vaikštant, bei nevalingus judesius. Ši liga gali būti tiek pirminė, tiek antrinė, priklausomai nuo jos priežasčių. Pirminė ataksija dažniausiai yra genetinė ir pasireiškia kaip paveldima liga, tuo tarpu antrinė ataksija gali būti sukeliama kitų ligų, tokių kaip smegenų traumos, infekcijos ar degeneraciniai sutrikimai. Ataksija yra svarbi, nes ji gali smarkiai paveikti paciento gyvenimo kokybę ir gebėjimą atlikti kasdienes veiklas.

Ligos priežastis

Pagrindinės ataksijos priežastys gali būti įvairios. Genetiniai veiksniai, tokie kaip paveldimos ataksijos formos, yra dažnos pirminės ataksijos priežastys. Be to, ataksiją gali sukelti uždegiminiai procesai, pavyzdžiui, išsėtinė sklerozė, ar degeneraciniai sutrikimai, tokie kaip Parkinsono liga. Kitos priežastys gali apimti alkoholio vartojimą, vitaminų trūkumą, ypač vitamino E, ir tam tikras infekcijas, pavyzdžiui, virusines ar bakterines, kurios gali paveikti nervų sistemą.

Rizikos faktoriai

• Paveldimumas – genetinės mutacijos, kurios gali būti perduodamos iš tėvų vaikams.
• Amžius – kai kurie ataksijos tipai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms.
• Alkoholizmas – ilgalaikis alkoholio vartojimas gali sukelti nervų sistemos pažeidimus.
• Vitaminų trūkumai – ypač vitamino E ir B12 trūkumas gali prisidėti prie ataksijos atsiradimo.

Simptomai

• Pagrindiniai ataksijos simptomai gali apimti nestabilumą, neaiškų eisenos stilių, sunkumus koordinuojant rankų judesius, raumenų silpnumą, kalbos sutrikimus ir regos problemas. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų, pavyzdžiui, lengvo nestabilumo, iki sunkių, tokių kaip visiškas judesių praradimas ir gebėjimo atsistoti praradimas.

Diagnostika

Ataksijos diagnozė paprastai apima išsamią medicininę istoriją, neurologinį tyrimą ir įvairius diagnostinius tyrimus. Gali būti atliekami kraujo tyrimai, kad būtų nustatytos galimos vitaminų trūkumo ar uždegiminių procesų priežastys. Taip pat gali būti naudojamos vaizdo tyrimų technologijos, tokios kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT), siekiant įvertinti smegenų ir nugaros smegenų struktūrą bei nustatyti galimus pažeidimus.

Gydymas

Ataksijos gydymas priklauso nuo jos priežasties. Pirminės ataksijos atveju gydymas gali apimti fizinę terapiją, kuri padeda pagerinti judesių koordinaciją ir pusiausvyrą. Medications, tokie kaip antidepresantai ar vaistai nuo nerimo, gali padėti valdyti simptomus. Antrinės ataksijos atveju gydymas gali būti orientuotas į pagrindinės ligos kontrolę, pavyzdžiui, vitaminų papildai, jei trūksta vitaminų. Naujausios terapijos galimybės apima genų terapiją ir naujus vaistus, kurie gali padėti stabilizuoti ligos eigą ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas