Aterosklerozinė širdies liga

Anatomija

Aterosklerozinė širdies liga yra susijusi su širdies ir kraujagyslių sistema, ypač su vainikinėmis arterijomis, kurios aprūpina širdį krauju. Liga išsivysto, kai kraujagyslių sienelėse kaupiasi riebalų, cholesterolio, kalcio ir kitų medžiagų, sudarydama plokšteles. Šios plokštelės gali siaurinti ar visiškai užblokuoti arterijas, trukdydamos normaliai kraujo cirkuliacijai. Dėl to širdies raumenys gali gauti nepakankamai deguonies ir maistingųjų medžiagų, kas gali sukelti skausmą ir kitus rimtus širdies veiklos sutrikimus.

Ligos aprašymas

Aterosklerozinė širdies liga yra progresuojanti būklė, kuri dažnai prasideda nuo jaunystės, tačiau simptomai gali pasireikšti tik vėlesniuose gyvenimo etapuose. Ši liga yra viena iš pagrindinių mirtingumo priežasčių visame pasaulyje, nes ji gali sukelti širdies priepuolius, insultus ir kitas rimtas komplikacijas. Aterosklerozė yra lėtinis procesas, kuriame dalyvauja uždegiminiai mechanizmai, ir jis gali būti paveiktas įvairių aplinkos ir genetinių veiksnių.

Ligos priežastis

Pagrindinės aterosklerozinės širdies ligos priežastys yra susijusios su kraujagyslių sienelių pažeidimais ir lipidų apykaitos sutrikimais. Tai gali būti dėl aukšto cholesterolio kiekio, hipertenzijos, rūkymo, cukrinio diabeto ir nutukimo. Be to, uždegiminiai procesai organizme, pavyzdžiui, dėl infekcijų ar autoimuninių ligų, taip pat gali prisidėti prie aterosklerozės vystymosi. Mechanizmai, kurie skatina šios ligos progresavimą, apima kraujagyslių endotelio pažeidimą, lipidų kaupimąsi ir plokštelių formavimąsi.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni nei 45 metų vyrai ir 55 metų moterys turi didesnę riziką.
• Genetika – šeimos istorija širdies ligų padidina riziką.
• Rūkymas – nikotinas ir kitos medžiagos pažeidžia kraujagyslių sieneles.
• Nutukimas – per didelis kūno svoris didina kraujospūdį ir cholesterolio kiekį.
• Aukštas kraujospūdis – gali sukelti kraujagyslių pažeidimus ir aterosklerozės vystymąsi.
• Diabetas – padidina aterosklerozės riziką dėl kraujo cukraus kiekio svyravimų.
• Fizinis neaktyvumas – fizinio krūvio trūkumas prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų.

Simptomai

• Pradiniai simptomai gali būti lengvi ir apimti krūtinės skausmą arba diskomfortą fizinio krūvio metu.
• Palaipsniui gali pasireikšti dusulys, nuovargis ir širdies plakimo sutrikimai.
• Sunkiomis ligos stadijomis gali pasireikšti širdies priepuoliai, kuriems būdingas stiprus skausmas krūtinėje, skausmas, plintantis į kitas kūno dalis, pvz., kairę ranką ar žandikaulį.

Diagnostika

Aterosklerozinė širdies liga diagnozuojama naudojant įvairius tyrimus. Pirmiausia atliekamas fizinis ištyrimas ir anamnezė. Tolesni tyrimai gali apimti kraujo tyrimus cholesterolio ir cukraus lygiui nustatyti, elektrokardiogramą (EKG), echokardiogramą, streso testus ir kraujagyslių vaizdavimo metodus, tokius kaip angiografija ar ultragarso tyrimai, kurie leidžia įvertinti kraujotaką ir arterijų būklę.

Gydymas

Aterosklerozinės širdies ligos gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Medicininiai sprendimai apima cholesterolio kiekio mažinimą vaistais, pavyzdžiui, statinais, antihipertenziniais vaistais, antikoaguliantais ir kitais vaistais, kurie padeda kontroliuoti simptomus ir mažinti komplikacijų riziką. Nemedicininiai sprendimai apima gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip sveika mityba, fizinis aktyvumas, svorio kontrolė ir rūkymo metimas. Naujoviškos terapijos, tokios kaip stentavimas ar širdies šuntavimo operacijos, gali būti taikomos pažengusiose ligos stadijose, siekiant atkurti normalų kraujo tekėjimą į širdį.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas