Atopinis dermatitas

Anatomija

Atopinis dermatitas, dar žinomas kaip egzema, yra lėtinė uždegiminė odos liga, kuri tiesiogiai susijusi su žmogaus odos anatomija. Pagrindinė ligos pažeidimo vieta yra epidermis, kuris yra viršutinis odos sluoksnis. Sveika oda turi stiprią barjerinę funkciją, užkertančią kelią drėgmės praradimui ir patogenų įsiskverbimui. Tačiau sergant atopiniu dermatitu, šis barjeras yra pažeistas, dėl ko oda tampa sausa, jautri ir linkusi į uždegimus. Taip pat gali būti paveikti ir gilieji odos sluoksniai, kurie sukelia niežėjimą ir diskomfortą. Imuninė sistema taip pat vaidina svarbų vaidmenį, nes ji reaguoja į dirgiklius ir alergenus, sukeldama uždegimines reakcijas, kurios dar labiau pablogina odos būklę.

Ligos aprašymas

Atopinis dermatitas yra lėtinė, kartotinė liga, kuri dažniausiai prasideda vaikystėje, tačiau gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Liga pasireiškia odos uždegimu, niežuliu ir paraudimu, o simptomai gali skirtis nuo lengvų iki sunkių. Atopinis dermatitas yra svarbus ne tik dėl fizinio diskomforto, bet ir dėl psichologinio poveikio, kurį jis gali turėti pacientams. Dažnai sergantys žmonės patiria streso, nerimo ir socialinės izoliacijos jausmus, todėl ši liga turi platų poveikį gyvenimo kokybei.

Ligos priežastis

Atopinio dermatito priežastys yra sudėtingos ir apima genetikos, imuniteto ir aplinkos veiksnių sąveiką. Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti:

• Genetiniai veiksniai: Žmonės, kurių šeimoje yra atopinių ligų (pvz., astma, alerginis rinitas), yra labiau linkę susirgti atopiniu dermatitu.
• Odos barjero funkcijos sutrikimai: Dėl genetinių mutacijų, pavyzdžiui, filaggrino geno mutacijų, oda gali būti mažiau atspari drėgmės praradimui ir alergenų poveikiui.
• Alergenai ir dirgikliai: Tam tikri aplinkos veiksniai, tokie kaip dulkės, žiedadulkės, gyvūnų plaukai, muilai ir kiti cheminiai dirgikliai, gali sukelti ligos paūmėjimą.

Rizikos faktoriai

• Šeimos anamnezė: Jei šeimoje yra atopinių ligų, rizika susirgti atopiniu dermatitu padidėja.
• Odos sausumas: Asmenys, turintys sausesnę odą, dažniau kenčia nuo šios ligos.
• Aplinkos veiksniai: Gyvenimas užterštoje aplinkoje arba dažnas kontaktas su alergenais gali padidinti ligos riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai atopinio dermatito simptomai apima:
• Niežėjimas: Tai yra vienas iš labiausiai varginančių simptomų, kuris gali būti intensyvus ir trukdyti kasdienei veiklai.
• Odų paraudimas ir uždegimas: Pažeistos vietos gali būti paraudusios ir patinusios.
• Sausa ir pleiskanojanti oda: Oda gali tapti labai sausa, o pleiskanojimas gali pasireikšti visame kūne.
• Odos storėjimas: Lėtinio niežėjimo ir trynimo atveju oda gali sustorėti ir pasidaryti šiurkšti.

Diagnostika

Atopinio dermatito diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis klinikiniais požymiais ir paciento anamneze. Gydytojas gali atlikti fizinį odos patikrinimą, kad įvertintų simptomus ir nustatytų pažeidimo vietas. Kartais gali būti atliekami alergijos testai, siekiant nustatyti galimus alergenus, kurie gali sukelti ligos paūmėjimą. Taip pat gali būti atliekami odos biopsijos tyrimai, kad būtų pašalintos kitos odos ligos.

Gydymas

Atopinio dermatito gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Dažniausiai skiriami topiniai kortikosteroidai, kurie padeda sumažinti uždegimą ir niežėjimą. Taip pat gali būti naudojami imunomoduliatoriai, tokie kaip takrolimuzas ir pimekrolimuzas, kurie padeda kontroliuoti ligos simptomus. Be to, odos drėkinimas yra labai svarbus, siekiant išlaikyti odos barjerą. Neseniai atsirado ir naujų biologinių terapijų, pavyzdžiui, dupilumabo, kurios suteikia pažangių gydymo galimybių pacientams, sergantiems sunkiu atopiniu dermatitu. Nemedicininiai sprendimai apima gyvenimo būdo pakeitimus, tokius kaip streso valdymas, tinkama mityba ir aplinkos veiksnių kontrolė, siekiant sumažinti ligos paūmėjimus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas