Atrioventrikulinė ir kairiosios Hiso (His) pluošto kojytės blokada

Anatomija

Atrioventrikulinė ir kairiosios Hiso pluošto kojytės blokada yra susijusi su širdies laidumo sistema, kuri apima specializuotas ląsteles, atsakingas už elektrinių impulsų perdavimą širdyje. Širdyje yra keturios pagrindinės kameros: du prieširdžiai ir du skilveliai. Atrioventrikulinis mazgas, esantis tarp prieširdžių ir skilvelių, atlieka svarbų vaidmenį, reguliuodamas elektrinius signalus, kurie skatina širdies raumenų susitraukimą. Kairiosios Hiso pluošto kojytė yra viena iš dviejų kojyčių, kurios sudaro Hiso pluoštą, perduodantį signalus iš atrioventrikulinio mazgo į skilvelius. Šios struktūros funkcionavimas yra būtinas normaliam širdies ritmui ir efektyviam kraujo cirkuliavimui organizme.

Ligos aprašymas

Atrioventrikulinė ir kairiosios Hiso pluošto kojytės blokada yra širdies laidumo sutrikimas, kuris atsiranda, kai elektriniai impulsai negali laisvai pereiti per Hiso pluoštą, ypač per kairiąją kojytę. Tai sukelia sutrikusią širdies ritmą, o tai gali lemti nesugebėjimą efektyviai pumpuoti kraujo. Liga gali būti laikina arba nuolatinė, ir ji gali sukelti įvairias komplikacijas, įskaitant širdies nepakankamumą. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų ir reikalauja atidžios stebėsenos bei gydymo.

Ligos priežastis

Atrioventrikulinės ir kairiosios Hiso pluošto kojytės blokados priežastys gali būti įvairios. Dažniausios priežastys apima širdies ligas, tokias kaip išeminė širdies liga, hipertenzija, širdies raumens hipertrofija ir kitos struktūrinės širdies anomalijos. Be to, ši liga gali atsirasti dėl elektrolitų disbalanso, tokių kaip kalio ar magnio trūkumas, arba po širdies operacijų. Kai kuriais atvejais blokada gali būti idiopatinė, tai reiškia, kad jos priežastis nėra aiški.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnio amžiaus žmonėms yra didesnė rizika susirgti širdies ligomis ir laidumo sutrikimais.
• Širdies ligos – esamos širdies ligos, tokios kaip išeminė širdies liga ar širdies nepakankamumas, gali padidinti blokados riziką.
• Diabetas – diabetas gali paveikti kraujagyslių ir nervų funkciją, didindamas širdies sutrikimų riziką.
• Rūkymas – tabako vartojimas neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, didindamas širdies ligų riziką.
• Genetiniai veiksniai – šeiminė anamnezė gali turėti įtakos ligos atsiradimui.

Simptomai

• Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių. Lengvi atvejai gali pasireikšti be jokių simptomų, tačiau sunkesni atvejai gali sukelti šiuos simptomus: nuovargis, dusulys, širdies plakimo sutrikimai (aritmijos), krūtinės skausmas, galvos svaigimas arba net sinkopė (sąmonės netekimas).

Diagnostika

Šios ligos diagnostika apima įvairius tyrimus. EKG (elektrokardiograma) yra pagrindinis tyrimas, leidžiantis stebėti širdies ritmą ir laidumą. Gali būti atliekami ir kiti tyrimai, tokie kaip echokardiograma, kuri padeda įvertinti širdies struktūrą ir funkciją, bei kraujo tyrimai, siekiant nustatyti galimus elektrolitų disbalanso atvejus. Kartais gali prireikti atlikti Holterio monitoravimą, kad būtų stebimas širdies ritmas per 24 valandas.

Gydymas

Gydymas gali būti įvairus, priklausomai nuo ligos sunkumo ir simptomų. Lengvais atvejais gali pakakti stebėjimo. Jei simptomai yra išreikšti, gydymas gali apimti vaistus, kurie padeda reguliuoti širdies ritmą, arba elektros stimuliaciją, siekiant atkurti normalų širdies ritmą. Pacientams, kuriems pasireiškia sunki blokada, gali prireikti implantuoti širdies stimuliatorių, kuris padeda kontroliuoti širdies ritmą. Be to, svarbu valdyti rizikos veiksnius, tokius kaip hipertenzija ar diabetas, kad būtų sumažinta komplikacijų rizika.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas