Atrioventrikulinė ir kairiosios Hiso pluošto šakos blokada

Anatomija

Atrioventrikulinė blokada ir kairiosios Hiso pluošto šakos blokada yra širdies laidumo sutrikimai, kurie tiesiogiai susiję su širdies anatomija. Širdis susideda iš keturių kamerų: dviejų prieširdžių ir dviejų skilvelių. Atrioventrikulinis mazgas, esantis tarp prieširdžių ir skilvelių, yra svarbus širdies elektrinio impulso perdavimui. Hiso pluoštas, kuris skirsto elektrinius impulsus į dešinįjį ir kairįjį skilvelius, taip pat yra esminis širdies laidumo komponentas. Kairiosios Hiso pluošto šakos blokada reiškia, kad elektriniai signalai nepasiekia kairiojo skilvelio, todėl sutrinka širdies ritmas ir funkcija.

Ligos aprašymas

Atrioventrikulinė ir kairiosios Hiso pluošto šakos blokada yra širdies laidumo sutrikimai, kurie gali sukelti širdies ritmo problemas. Atrioventrikulinė blokada gali būti klasifikuojama į tris laipsnius: pirmo laipsnio, antro laipsnio (įskaitant Mobitz tipo I ir II) ir trečio laipsnio, kuris yra visiškas blokas. Kairiosios Hiso pluošto šakos blokada gali sukelti asimetrinį širdies raumens susitraukimą, todėl sumažėja širdies efektyvumas. Šios ligos yra svarbios, nes jos gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip širdies nepakankamumas ar net širdies sustojimas.

Ligos priežastis

Pagrindinės atrioventrikulinės ir kairiosios Hiso pluošto šakos blokados priežastys gali būti įvairios. Dažniausios priežastys apima širdies ligas, tokias kaip koronarinė širdies liga, miokardo infarktas, širdies raumens uždegimas (miokarditas) arba širdies struktūros anomalijos. Taip pat gali turėti įtakos senėjimas, elektrolitų disbalansas, toksinų poveikis ir tam tikrų vaistų vartojimas. Šie veiksniai gali pakenkti širdies elektriniam laidumui, sukeldami blokadas.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresni žmonės dažniau patiria širdies laidumo sutrikimus.
• Širdies ligos: ankstesnės širdies ligos, tokios kaip koronarinė širdies liga, padidina riziką.
• Diabetas: diabetas gali pakenkti nervų sistemai, įskaitant širdies laidumą.
• Rūkymas: tabako vartojimas gali sukelti kraujagyslių pažeidimus ir širdies problemas.
• Vaistai: tam tikrų vaistų, tokių kaip beta blokatoriai, vartojimas gali prisidėti prie blokados atsiradimo.

Simptomai

• Lengvi simptomai gali apimti nuovargį, silpnumą ir lengvą galvos svaigimą. Vidutinio sunkumo simptomai gali būti širdies plakimo sutrikimai, krūtinės skausmas ir dusulys. Sunkūs simptomai gali apimti sinkopę (sąmonės praradimą) arba širdies nepakankamumo požymius, tokius kaip patinimas ir sunkus dusulys.

Diagnostika

Liga diagnozuojama naudojant elektrokardiogramą (EKG), kuri leidžia stebėti širdies elektrinį aktyvumą ir nustatyti blokadas. Taip pat gali būti atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip echokardiografija, kuri leidžia vizualizuoti širdies struktūras ir funkciją, bei streso testai, siekiant įvertinti širdies reakciją į fizinį krūvį.

Gydymas

Gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Medicininis gydymas gali apimti vaistus, tokius kaip antiaritminiai vaistai, kurie padeda kontroliuoti širdies ritmą. Kai kuriais atvejais gali prireikti implantuoti širdies stimuliatorių, kuris padeda reguliuoti širdies ritmą. Nemedicininiai sprendimai gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip sveika mityba, fizinė veikla ir rūkymo atsisakymas. Naujausios terapijos galimybės gali apimti pažangias elektrostimuliacijos technologijas ir genetinius tyrimus, siekiant geriau suprasti ligos mechanizmus ir individualizuoti gydymą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas