Atsikosėjimas krauju

Anatomija

Atsikosėjimas krauju, dar žinomas kaip hemoptizė, yra simptomas, kuris dažniausiai rodo, kad kraujas išsiskiria iš kvėpavimo takų, ypač iš plaučių ar bronchų. Žmogaus anatomijoje šis simptomas yra susijęs su kvėpavimo sistema, kurioje pagrindiniai organai yra plaučiai, bronchai ir trachėja. Paveikti organai gali patirti uždegimą, infekciją, navikus ar traumas, dėl kurių kraujas gali patekti į kvėpavimo takus ir būti iškvepiamas. Taip pat gali būti pažeisti kraujagyslės, esančios šalia kvėpavimo takų, kas prisideda prie kraujo išsiskyrimo.

Ligos aprašymas

Atsikosėjimas krauju yra simptomas, o ne savarankiška liga. Jis gali būti susijęs su įvairiomis ligomis, įskaitant bronchitą, pneumoniją, tuberkuliozę, plaučių vėžį ir plaučių emboliją. Šis simptomas yra svarbus, nes jis gali rodyti rimtą sveikatos problemą, reikalaujančią skubios medicininės pagalbos. Atsikosėjimas krauju gali būti skirtingo intensyvumo – nuo nedidelio kraujo pėdsako iki gausaus kraujavimo, todėl svarbu atidžiai stebėti ir vertinti šį simptomą.

Ligos priežastis

Pagrindinės atsikosėjimo krauju priežastys gali būti įvairios. Infekcinės ligos, tokios kaip plaučių uždegimas arba tuberkuliozė, gali sukelti kraujavimą iš plaučių. Taip pat navikai, tiek gerybiniai, tiek piktybiniai, gali pažeisti kraujagysles ir sukelti kraujavimą. Kitos priežastys gali apimti plaučių emboliją, plaučių edema, traumas ar lėtines plaučių ligas, tokias kaip lėtinis obstrukcinis plaučių sindromas (LOPS). Be to, kraujo krešėjimo sutrikimai ir ilgalaikis rūkymas taip pat gali prisidėti prie šio simptomo atsiradimo.

Rizikos faktoriai

• Rūkymas – didina riziką susirgti plaučių vėžiu ir kitomis kvėpavimo takų ligomis, kurios gali sukelti atsikosėjimą krauju.
• Infekcinės ligos – asmenys, sergantys tuberkulioze ar plaučių uždegimu, turi didesnę riziką.
• Amžius – vyresni žmonės dažniau serga lėtinėmis plaučių ligomis.
• Profesinė veikla – dirbantys dulkėtose ar cheminėse aplinkose gali būti labiau linkę į kvėpavimo takų problemas.

Simptomai

• Atsikosėjimas krauju gali pasireikšti įvairiais būdais: nuo šviesiai raudonos arba rusvos spalvos kraujo pėdsakų iki gausaus kraujavimo. Kiti simptomai gali apimti dusulį, krūtinės skausmą, karščiavimą ir bendrą silpnumą, priklausomai nuo pagrindinės priežasties.

Diagnostika

Diagnozuojant atsikosėjimą krauju, gydytojai dažnai pradeda nuo išsamaus paciento istorijos ir fizinio tyrimo. Papildomi tyrimai gali apimti rentgenografiją, kompiuterinę tomografiją (KT) plaučių, bronchoskopiją, kraujo tyrimus ir skreplių analizę, siekiant nustatyti kraujavimo šaltinį ir galimas ligas.

Gydymas

Atsikosėjimo krauju gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties. Jei simptomą sukelia infekcija, gali būti skiriami antibiotikai. Navikams gali prireikti chirurginio gydymo ar chemoterapijos. Lėtinėms ligoms, tokioms kaip LOPS, gali būti taikoma medikamentinė terapija ir reabilitacija. Be to, gyvenimo būdo pakeitimai, tokie kaip rūkymo nutraukimas ir sveikos gyvensenos palaikymas, gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti bendrą sveikatą. Naujausios terapijos galimybės apima biologiškai aktyvius vaistus ir inovatyvias gydymo strategijas, tačiau jų taikymas priklauso nuo individualios paciento būklės.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas