Atsitiktinis apsinuodijimas kitais ir nepatikslintais medikamentais ir biologinėmis medžiagomis bei jų poveikis

Anatomija

Atsitiktinis apsinuodijimas medikamentais ir biologinėmis medžiagomis dažniausiai paveikia centrinę nervų sistemą, kepenis, inkstus ir kvėpavimo sistemą. Šios sistemos yra ypač jautrios cheminėms medžiagoms, todėl jų funkcijos gali būti sutrikdytos. Pavyzdžiui, apsinuodijus, gali pasireikšti neurologiniai simptomai, tokie kaip galvos skausmas, koordinacijos sutrikimai ar net koma, kas rodo centrinės nervų sistemos pažeidimus. Taip pat kepenys ir inkstai yra atsakingi už toksinų filtravimą iš organizmo, todėl jų pažeidimas gali sukelti sunkius metabolinius sutrikimus.

Ligos aprašymas

Atsitiktinis apsinuodijimas kitais ir nepatikslintais medikamentais bei biologinėmis medžiagomis yra būklė, kuri atsiranda, kai žmogus netyčia arba neteisingai suvartoja chemines medžiagas, kurios gali būti toksiškos. Ši liga gali būti labai pavojinga ir net mirtina, priklausomai nuo medžiagos pobūdžio, dozės ir asmens sveikatos būklės. Apsinuodijimo atvejai gali būti dažni, ypač tarp vaikų, todėl tai yra svarbi visuomenės sveikatos problema, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos ir atidžios stebėsenos.

Ligos priežastis

Pagrindinės atsitiktinio apsinuodijimo priežastys apima netinkamą vaistų vartojimą, pavyzdžiui, perdozavimą, vaistų derinimą, kurie gali sukelti toksinį poveikį, bei biologinių medžiagų, tokių kaip cheminiai junginiai ar pesticidai, poveikį. Rizikos veiksniai gali būti ir socialiniai, pavyzdžiui, prieiga prie vaistų, neatsargus saugojimas, taip pat asmeninės savybės, tokios kaip psichikos sutrikimai ar priklausomybės.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės yra labiau pažeidžiami.
• Psichinės sveikatos problemos – asmenys su psichikos sutrikimais dažniau gali vartoti vaistus netinkamai.
• Priklausomybės – alkoholizmas ar narkomanija didina apsinuodijimo riziką.
• Netinkamas vaistų laikymas – lengva prieiga prie vaistų namuose, ypač vaikams.

Simptomai

• Lengvi simptomai gali apimti pykinimą, vėmimą, galvos skausmą ir silpnumą.
• Vidutiniai simptomai gali būti sumišimas, koordinacijos sutrikimai, kvėpavimo pasunkėjimas.
• Sunkių simptomų atveju gali pasireikšti koma, širdies ritmo sutrikimai, kvėpavimo nepakankamumas.

Diagnostika

Diagnostika pradedama nuo paciento istorijos ir fizinio ištyrimo. Gydytojai gali naudoti laboratorinius tyrimus, kad nustatytų specifinius toksinus ar vaistus organizme. Be to, gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija, siekiant įvertinti galimus vidaus organų pažeidimus.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo apsinuodijimo sunkumo ir gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti aktyvuotos anglies vartojimą, kuris padeda sumažinti toksiškų medžiagų absorbciją, arba antidotų vartojimą, jei jie yra prieinami. Sunkių atvejų atveju gali prireikti hospitalizacijos ir intensyvios terapijos. Nemedicininiai sprendimai gali apimti švietimą apie vaistų saugojimą ir vartojimą, siekiant išvengti ateities apsinuodijimų. Naujoviškos terapijos galimybės nuolat tobulinamos, todėl būtina sekti naujausias mokslines žinias ir gydymo metodus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas