Atsitiktinis apsinuodijimas narkotikais ir psichodisleptikais [haliucinogenais] bei jų poveikis, neklasifikuojamas kitur

Anatomija

Atsitiktinis apsinuodijimas narkotikais ir psichodisleptikais, dažnai vadinamas haliucinogenais, tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenis. Šie narkotikai gali sutrikdyti neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ir dopaminas, pusiausvyrą. Dėl šių medžiagų poveikio gali būti paveikti įvairūs smegenų regionai, atsakingi už nuotaiką, suvokimą, judesius ir elgesį. Be to, gali būti pažeidžiamos ir kitos organų sistemos, tokios kaip širdies ir kraujagyslių sistema, kuri reaguoja į narkotikų poveikį, sukeldama širdies ritmo sutrikimus ir kraujospūdžio svyravimus.

Ligos aprašymas

Atsitiktinis apsinuodijimas narkotikais ir psichodisleptikais yra būklė, kai asmuo netyčia suvartoja psichoaktyviąsias medžiagas, sukeldamas nepageidaujamus poveikius. Ši liga gali pasireikšti įvairiomis formomis, pradedant nuo lengvo diskomforto iki sunkių psichikos sutrikimų. Tokie apsinuodijimai gali būti pavojingi gyvybei ir sukelti ilgalaikes pasekmes, todėl svarbu juos atpažinti ir tinkamai gydyti. Ši liga yra svarbi, nes ji gali paveikti ne tik asmens sveikatą, bet ir socialinę aplinką, sukeldama problemas šeimoje, darbe ir visuomenėje.

Ligos priežastis

Pagrindinės atsitiktinio apsinuodijimo narkotikais ir psichodisleptikais priežastys yra susijusios su netinkamu medikamentų vartojimu, neatsargumu ar nežinojimu apie vartojamų medžiagų poveikį. Rizikos veiksniai apima: netinkamą narkotikų dozę, maišymą su kitais vaistais ar alkoholiu, bei asmens psichinės sveikatos problemas. Be to, socialinė aplinka, tokia kaip draugų grupės, kurios skatina narkotikų vartojimą, gali prisidėti prie apsinuodijimų.

Rizikos faktoriai

• Amžius – jauni žmonės dažniau eksperimentuoja su narkotikais.
• Psichinės sveikatos sutrikimai – asmenys, turintys depresijos ar nerimo sutrikimų, gali būti labiau linkę vartoti narkotikus kaip savipagalbos būdą.
• Socialinė aplinka – draugų ar šeimos įtaka gali skatinti narkotikų vartojimą.
• Ankstesni apsinuodijimai – asmenys, kurie anksčiau buvo apsinuodiję, gali turėti didesnę riziką pakartotiniam apsinuodijimui.

Simptomai

• Lengvi simptomai gali apimti galvos skausmą, pykinimą, nerimą ir nuovargį.
• Vidutiniai simptomai gali pasireikšti kaip haliucinacijos, dezorientacija, sutrikęs mąstymas ir emocijų svyravimai.
• Sunkūs simptomai gali apimti psichozę, tachikardiją, hipertenziją, traukulius ir net komą.

Diagnostika

Diagnostika atliekama remiantis klinikiniais simptomais ir paciento istorija. Gydytojai gali atlikti kraujo tyrimus, kad nustatytų narkotikų buvimą organizme, taip pat gali būti naudojami šlapimo tyrimai. Be to, gali būti būtina atlikti neurologinius tyrimus, siekiant įvertinti smegenų funkciją ir nustatyti galimus pažeidimus.

Gydymas

Gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai dažnai apima detoksikaciją ir simptominį gydymą, pavyzdžiui, vaistus, kurie padeda sumažinti nerimą ar stabilizuoti širdies ritmą. Psichoterapija ir parama grupėse yra svarbios nemedicininės gydymo dalys, padedančios asmenims atkurti psichinę sveikatą ir išvengti tolesnio narkotikų vartojimo. Naujausios terapijos galimybės apima integruotą požiūrį, derinant medikamentinį gydymą su psichologine parama, kad būtų pasiekti geresni rezultatai.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas