Atsitiktinis apsinuodijimas nenarkotiniais analgetikais, antipiretikais bei antireumatiniais preparatais ir jų poveikis

Anatomija

Atsitiktinis apsinuodijimas nenarkotiniais analgetikais, antipiretikais bei antireumatiniais preparatais dažniausiai paveikia kepenis, inkstus bei virškinimo sistemą. Šie organai atlieka svarbias funkcijas organizme, susijusias su medžiagų apykaita ir toksinų šalinimu. Pavyzdžiui, kepenys yra pagrindinis organas, atsakingas už vaistų metabolizmą, o inkstai filtruoja kraują ir šalina atliekas. Apsinuodijimas gali sukelti organų pažeidimus, todėl svarbu stebėti jų veiklą ir funkcijas, ypač esant dideliam vaistų pertekliui organizme.

Ligos aprašymas

Atsitiktinis apsinuodijimas nenarkotiniais analgetikais, antipiretikais bei antireumatiniais preparatais yra medicininė būklė, kuri atsiranda dėl per didelio šių vaistų vartojimo. Ši liga gali būti labai rimta, kadangi ji gali sukelti sunkių sveikatos problemų, įskaitant kepenų nepakankamumą, inkstų pažeidimą ir net mirtį. Dėl šios priežasties būtina atidžiai stebėti vaistų dozes ir vartojimo dažnumą, ypač tiems, kurie turi lėtinių ligų arba vartoja kitus vaistus.

Ligos priežastis

Pagrindinės atsitiktinio apsinuodijimo priežastys yra vaistų perdozavimas, nesąmoningas vaistų vartojimas, taip pat sąveika su kitais vaistais. Dažnai tai atsitinka žmonėms, kurie bando savarankiškai gydyti skausmą arba karščiavimą. Mechanizmai, kurie gali sukelti apsinuodijimą, apima vaistų metabolizmo sutrikimus kepenyse, kurie gali sukelti toksinių metabolitų kaupimąsi organizme. Rizikos veiksniai, tokie kaip alkoholio vartojimas, gali dar labiau padidinti toksinų poveikį organizmui.

Rizikos faktoriai

• Vaistų perdozavimas – nesilaikymas rekomenduojamų dozių gali sukelti sunkius sveikatos sutrikimus.
• Alkoholio vartojimas – alkoholio ir vaistų sąveika gali padidinti kepenų pažeidimo riziką.
• Amžiaus grupė – vyresnio amžiaus žmonės gali būti labiau pažeidžiami dėl susilpnėjusios medžiagų apykaitos.
• Esamos lėtinės ligos – asmenys, sergantys kepenų ar inkstų ligomis, yra didesnėje rizikoje.

Simptomai

• Pirmieji simptomai gali apimti pykinimą, vėmimą, pilvo skausmą ir silpnumą. Sunkiems atvejams gali pasireikšti kepenų nepakankamumo požymiai, tokie kaip gelta, kraujavimas, sumišimas ir koma.

Diagnostika

Diagnostika apima anamnezės surinkimą, fizinį ištyrimą, taip pat laboratorinius tyrimus, tokius kaip kepenų funkcijos testai, inkstų funkcijos tyrimai ir vaistų koncentracijos kraujyje nustatymas. Kartais gali prireikti vaizdinių tyrimų, pavyzdžiui, ultragarsu, siekiant įvertinti organų būklę.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo apsinuodijimo sunkumo. Lengvos būklės atveju gali būti rekomenduojama nutraukti vaistų vartojimą ir stebėti simptomus. Sunkiems atvejams gali prireikti hospitalizacijos, infuzijų terapijos, aktyvintos anglies vartojimo ar net dializės. Naujausios terapijos galimybės apima specifinius antagonistus, kurie gali neutralizuoti tam tikrų vaistų poveikį, taip pat naujas detoksikacijos metodikas, kurios nuolat tobulinamos medicinos srityje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas