Autizmas

Anatomija

Autizmas, arba autizmo spektro sutrikimas (ASS), yra neurologinė ir vystymosi sutrikimų grupė, kuri daro įtaką žmogaus smegenų struktūrai ir funkcijai. Ši liga susijusi su įvairiais smegenų regionais, kurie yra atsakingi už socialinę sąveiką, komunikaciją ir elgesį. Tyrimai rodo, kad autizmas gali paveikti neuronų jungtis ir jų organizaciją smegenyse, kas gali lemti skirtingus elgesio modelius ir pažinimo sutrikimus. Be to, pastebima, kad autizmo atveju gali būti pokyčių ir kitose smegenų struktūrose, pavyzdžiui, amygdaloje, kuri atsakinga už emocijų apdorojimą.

Ligos aprašymas

Autizmas yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, kuris pasireiškia ankstyvame vaikystėje ir gali turėti ilgalaikį poveikį asmens gyvenimui. Šis sutrikimas apima platų elgesio ir pažinimo pasireiškimų spektrą, todėl kiekvienas autizmo atvejis yra unikalus. Pagrindiniai autizmo aspektai apima sunkumus socialinėje sąveikoje, ribotą ir pasikartojantį elgesį, o taip pat komunikacijos sunkumus. Autizmas yra svarbus ne tik medicinos, bet ir socialiniu požiūriu, nes jis gali paveikti šeimas, švietimo sistemas ir bendruomenes.

Ligos priežastis

Autizmo priežastys dar nėra visiškai aiškios, tačiau tyrimai rodo, kad tai gali būti genetinių ir aplinkos veiksnių derinys. Genetiniai veiksniai gali padidinti riziką, o aplinkos veiksniai, tokie kaip prenatalinės infekcijos, toksinai ar netinkama mityba, gali turėti įtakos ligos vystymuisi. Be to, yra hipotezių, kad smegenų vystymosi sutrikimai ankstyvuoju laikotarpiu gali būti susiję su autizmo vystymusi.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimoje turintys autizmo atvejų asmenys turi didesnę riziką susirgti šiuo sutrikimu.
• Priešlaikinis gimdymas – vaikai, gimę anksčiau nei 37 savaites, gali būti labiau linkę į autizmo spektro sutrikimus.
• Motinos sveikatos būklės nėštumo metu – tam tikros ligos, pavyzdžiui, diabetas ar nutukimas, gali padidinti autizmo riziką.
• Vyrų lytis – autizmas dažniau diagnozuojamas berniukams nei mergaitėms, todėl lytis laikoma rizikos faktoriumi.

Simptomai

• Pagrindiniai autizmo simptomai apima socialinės sąveikos sunkumus, tokius kaip sunkumai suprasti emocijas ir intencijas, ribotas akių kontaktas bei nesugebėjimas dalyvauti pokalbiuose. Taip pat gali pasireikšti pasikartojantys elgesiai, pavyzdžiui, rankų plojimas ar sukimasis. Lengvi autizmo atvejai gali pasireikšti tik šiek tiek ribotomis socialinėmis įgūdžiais, tuo tarpu sunkūs atvejai gali sukelti didelių sunkumų kasdieniame gyvenime ir savarankiškame funkcionavime.

Diagnostika

Autizmo diagnostika paprastai prasideda nuo išsamaus vaiko istorijos ir elgesio vertinimo. Specialistai, tokie kaip pediatrai, psichologai ar neurologai, gali naudoti įvairius testus ir stebėjimus, kad nustatytų, ar vaikas atitinka autizmo spektro sutrikimo kriterijus. Dažnai naudojami standartizuoti vertinimo įrankiai, tokie kaip ADOS (Autizmo diagnostinis stebėjimo skalė) ir CARS (Vaikų autizmo vertinimo skalė).

Gydymas

Autizmo gydymas yra individualizuotas ir gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, tokia kaip elgesio terapija, gali padėti vaikams ugdyti socialinius įgūdžius ir gerinti komunikaciją. Taip pat gali būti rekomenduojamos specialios ugdymo programos. Nors nėra specifinio vaistinio gydymo autizmui, kai kurie vaistai gali padėti mažinti susijusius simptomus, tokius kaip nerimas ar hiperaktyvumas. Naujausios terapijos galimybės apima dirbtinio intelekto technologijas ir virtualios realybės programas, kurios padeda vaikams praktikuoti socialinius įgūdžius saugioje aplinkoje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas