Autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimai

Anatomija

Autonominė (vegetacinė) nervų sistema yra svarbi žmogaus organizmo dalis, atsakinga už automatinį organų ir sistemų funkcionavimą. Ji apima dvi pagrindines dalis: simpatinę ir parasimpatinę nervų sistemas. Simpatinė nervų sistema aktyvuoja organizmo atsaką į stresą, padidindama širdies ritmą, kraujospūdį ir energijos išlaisvinimą, tuo tarpu parasimpatinė nervų sistema skatina poilsio ir virškinimo procesus. Sutrikus šiai sistemai, gali pasireikšti įvairūs simptomai, paveikiantys širdies, kvėpavimo, virškinimo ir endokrininę sistemas.

Ligos aprašymas

Autonominės nervų sistemos sutrikimai apima įvairius simptomus ir ligas, kurie atsiranda dėl šios sistemos disfunkcijos. Tai gali pasireikšti kaip ortostatinė hipotenzija, tachikardija, virškinimo sutrikimai ir kiti simptomai. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį žmogaus gyvenimo kokybei, ribodama gebėjimą atlikti kasdienes veiklas ir sukeldama psichologinį stresą.

Ligos priežastis

Autonominės nervų sistemos sutrikimų priežastys gali būti įvairios. Tai apima genetinius veiksnius, autoimunines ligas, nervų sistemos traumas, infekcijas, toksinus ir vaistus. Pavyzdžiui, diabetas gali sukelti autonominę neuropatiją, o stresas gali išprovokuoti simpatinės nervų sistemos hiperaktyvumą. Be to, kai kurios neurologinės ligos, tokios kaip Parkinsono liga, taip pat gali paveikti autonominės nervų sistemos funkciją.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria autonominės nervų sistemos sutrikimus dėl natūralaus nervų sistemos senėjimo proceso.
• Ligos istorija – asmenys, turintys šeimos istoriją neurologinių ar autoimuninių ligų, yra labiau linkę į šiuos sutrikimus.
• Gyvenimo būdas – netinkama mityba, fizinio aktyvumo stoka ir stresas gali padidinti ligos riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti širdies ritmo sutrikimai, ortostatinė hipotenzija, virškinimo problemos (pvz., vidurių užkietėjimas, viduriavimas), prakaitavimo sutrikimai ir seksualinė disfunkcija. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų, tokių kaip nuovargis ir galvos svaigimas, iki sunkių, kaip širdies sustojimas ar didelis kraujospūdžio sumažėjimas.

Diagnostika

Autonominės nervų sistemos sutrikimams diagnozuoti naudojami įvairūs tyrimai. Tai gali būti ortostatiniai testai, matuojant kraujospūdį ir širdies ritmą keičiantis kūno pozicijai, taip pat autonominės funkcijos testai, kurie vertina nervų sistemos reakciją į įvairius stimulus. Gydytojai gali taip pat atlikti instrumentinius tyrimus, tokius kaip elektrokardiograma (EKG) ir ultragarsinis tyrimas, siekdami išsiaiškinti galimas širdies problemas.

Gydymas

Autonominės nervų sistemos sutrikimų gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, tokius kaip beta adrenoblokatoriai, kurie padeda reguliuoti širdies ritmą, arba vaistus, kurie padeda kontroliuoti kraujospūdį. Nemedicininiai gydymo būdai gali apimti fizinę terapiją, dietos korekciją, streso valdymo technikas ir gyvenimo būdo pokyčius. Naujausios terapijos galimybės taip pat apima neurostimuliaciją, kuri gali padėti atkurti autonominės nervų sistemos funkciją.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas