Bakterijų sukelta žarnyno infekcija, nepatikslinta

Anatomija

Bakterijų sukelta žarnyno infekcija, nepatikslinta, tiesiogiai paveikia žmogaus virškinamąją sistemą, ypač storąją ir plonąją žarną. Žarnynas, sudarytas iš dviejų pagrindinių dalių – plonosios ir storosios žarnos, atlieka svarbų vaidmenį maisto virškinime ir maistinių medžiagų absorbcijoje. Infekcija gali sukelti uždegiminius procesus, kurie trikdo normalų žarnyno funkcionavimą, sukeldami skausmą, viduriavimą ir kitus virškinimo sutrikimus. Ši liga gali paveikti ir imuninę sistemą, kadangi žarnynas yra svarbi imuninių atsakų dalis.

Ligos aprašymas

Bakterijų sukelta žarnyno infekcija, nepatikslinta, yra liga, kurią sukelia įvairios bakterijos, patekusios į virškinamąjį traktą. Šios infekcijos pobūdis gali būti ūmus arba lėtinis, priklausomai nuo bakterijų rūšies ir infekcijos sunkumo. Liga yra svarbi dėl jos gebėjimo sukelti rimtus sveikatos sutrikimus, ypač silpnesnėms gyventojų grupėms, tokioms kaip vaikai ir senyvo amžiaus žmonės. Be to, ši infekcija gali sukelti didelį nepatogumą ir sumažinti gyvenimo kokybę, todėl būtina ją atpažinti ir gydyti.

Ligos priežastis

Pagrindinės bakterijų sukelto žarnyno infekcijos priežastys apima įvairias bakterijas, tokias kaip Salmonella, Escherichia coli, Shigella ir Campylobacter. Šios bakterijos dažnai patenka į organizmą per užterštą maistą ar vandenį. Infekcijos mechanizmas gali apimti bakterijų dauginimąsi žarnyne, toksinų gamybą, kurie sukelia uždegimą, ir žarnyno bakterinės floros disbalansą. Rizikos faktoriai gali apimti prastą higieną, nešvarų maistą ir vandenį, taip pat keliones į regionus, kur bakterijų sukeltos infekcijos yra dažnesnės.

Rizikos faktoriai

• Prasta asmens higiena – nesilaikant higienos normų, bakterijos lengviau patenka į organizmą.
• Nešvarus maistas ir vanduo – vartojant užterštą maistą ar vandenį, didėja rizika užsikrėsti.
• Imuninės sistemos silpnumas – žmonės su silpna imunine sistema yra labiau linkę susirgti infekcijomis.
• Kelionės į endemines zonas – keliaujant į vietas, kur bakterijų infekcijos yra dažnesnės, rizika užsikrėsti padidėja.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti viduriavimą, pilvo skausmus, pykinimą, vėmimą, karščiavimą ir dehidrataciją. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo infekcijos sunkumo ir bakterijų rūšies. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti kraujingas viduriavimas, kuris yra rimtas simptomas ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais, pacientų istorija ir laboratoriniais tyrimais. Dažniausiai atliekamas išmatų tyrimas, siekiant nustatyti bakterijų buvimą. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant įvertinti organizmo būklę ir uždegimo laipsnį. Kartais gali prireikti papildomų tyrimų, tokių kaip endoskopija, jei simptomai yra sunkūs ar ilgalaikiai.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo infekcijos sunkumo ir sukėlėjo. Lengvų atvejų metu dažnai pakanka palaikyti hidrataciją ir vartoti vaistus, mažinančius simptomus, tokius kaip viduriavimą. Sunkesniais atvejais gali prireikti antibiotikų, tačiau jų vartojimas turi būti atsargus, kadangi netinkamas naudojimas gali sukelti bakterijų atsparumą. Be to, rekomenduojama laikytis tinkamos mitybos ir higienos, kad būtų išvengta pakartotinio užsikrėtimo. Naujausios terapijos galimybės gali apimti probiotikus, kurie padeda atkurti normalų žarnyno florą po infekcijos.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas