Baltymų stokos anemija

Anatomija

Baltymų stokos anemija yra liga, susijusi su kraujo gamyba ir baltymų apykaita organizme. Pagrindinė šiame procese dalyvaujanti sistema yra kraujodaros sistema, kurią sudaro kaulų čiulpai, limfinė sistema ir blužnis. Kraujo ląstelių, įskaitant raudonuosius kraujo kūnelius, gamyba priklauso nuo pakankamo baltymų kiekio, ypač hemoglobino, kuris yra atsakingas už deguonies pernešimą organizme. Kai baltymų trūksta, tai gali sukelti sumažėjusią raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, dėl ko sumažėja deguonies tiekimas audiniams ir organams, o tai gali paveikti visą organizmo funkcionavimą.

Ligos aprašymas

Baltymų stokos anemija yra būklė, kai organizme trūksta baltymų, reikalingų raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Tai gali sukelti įvairius simptomus, tokius kaip nuovargis, silpnumas ir dusulys. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti rimtų pasekmių organizmo sveikatai, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas bei sumažėjusią imuninę sistemą. Baltymų stokos anemija dažnai pasireiškia žmonėms, kurie netinkamai maitinasi arba turi virškinimo trakto sutrikimų, kurie trukdo baltymų įsisavinimui.

Ligos priežastis

Pagrindinės baltymų stokos anemijos priežastys apima:

• Netinkama mityba, ypač vegetarinė ar veganiška dieta, kurioje trūksta gyvulinių baltymų.
• Virškinimo trakto ligos, tokios kaip celiakija, kurios trukdo baltymų įsisavinimui.
• Krono liga, kuri taip pat gali paveikti maistinių medžiagų absorbciją.
• Padidėjęs baltymų poreikis, pavyzdžiui, nėštumo metu arba intensyvaus fizinio krūvio metu.

Rizikos faktoriai

• Netinkama mityba – žmonės, kurie negauna pakankamai baltymų iš maisto, yra labiau linkę susirgti šia liga.
• Virškinimo trakto ligos – asmenys, turintys problemų su maisto virškinimu ir pasisavinimu, yra didesnėje rizikoje.
• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažnai turi sumažėjusią baltymų absorbciją.
• Nėštumas – nėščios moterys turi didesnį baltymų poreikį, todėl jos gali būti labiau linkusios į šią ligą, jei negauna reikiamo kiekio baltymų.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti nuovargis, silpnumas, dusulys, greitas širdies plakimas, blyškumas, galvos svaigimas ir netgi skausmas krūtinėje. Simptomai gali varijuoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos sunkumo ir individualių organizmo reakcijų.

Diagnostika

Baltymų stokos anemijai diagnozuoti naudojami įvairūs tyrimai. Pirmiausia atliekamas kraujo tyrimas, kuriuo nustatomas hemoglobino kiekis ir raudonųjų kraujo kūnelių skaičius. Taip pat gali būti atliekami biocheminiai tyrimai, siekiant įvertinti baltymų kiekį kraujyje ir nustatyti galimus trūkumus. Be to, gydytojas gali rekomenduoti virškinimo trakto tyrimus, kad išsiaiškintų, ar yra sutrikimų, kurie trukdo baltymų absorbcijai.

Gydymas

Baltymų stokos anemijos gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Pirmiausia svarbu koreguoti mitybą, įtraukiant daugiau baltymų turinčių produktų, tokių kaip mėsa, žuvis, pieno produktai, ankštiniai augalai ir riešutai. Medicininiai sprendimai gali apimti baltymų papildus, kurie padeda atstatyti trūkstamą kiekį. Kai kuriais atvejais gali prireikti gydyti pagrindines virškinimo trakto ligas, kad būtų užtikrinta efektyvi maistinių medžiagų absorbcija. Naujausios terapijos galimybės gali apimti ir naujoviškus vaistus, kurie skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą organizme.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas