Besimptomis užkrėstumas žmogaus imunodeficito [ŽIV] virusu

Anatomija

Besimptomis užkrėstumas žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) tiesiogiai paveikia žmogaus imuninę sistemą, ypač T limfocitus, kurie yra svarbūs kovojant su infekcijomis. ŽIV virusas atakuoja CD4+ T ląsteles, kurios yra esminės organizmo atsakui į infekcijas ir ligas. Šių ląstelių sumažėjimas ilgainiui gali sukelti imuninės sistemos silpnėjimą, tačiau besimptomio užkrėtimo etape pacientas dažnai jaučiasi gerai, o simptomų nėra. Palaipsniui, jei liga nėra gydoma, gali būti pažeidžiami ir kiti organai, pavyzdžiui, limfinė sistema, kuri aktyviai dalyvauja imuninėje atsako procese.

Ligos aprašymas

Besimptomis užkrėstumas ŽIV yra etapas, kai asmuo yra užsikrėtęs virusu, tačiau neturi jokių akivaizdžių ligos simptomų. Šis etapas gali trukti nuo kelių mėnesių iki metų ar net ilgiau. Nors asmuo gali jaustis gerai ir net nežinoti apie savo užkrėtimą, jis vis tiek gali perduoti virusą kitiems. Ši liga yra svarbi, nes besimptomis etapas gali lemti vėlesnį viruso plitimą ir imuninės sistemos pažeidimą, jei nebus taikomas tinkamas gydymas.

Ligos priežastis

ŽIV virusas yra pagrindinė besimptomio užkrėtimo priežastis. Virusas plinta per kraują, sperma, makšties skysčius ir motinos pieną. Pagrindiniai mechanizmai, per kuriuos virusas gali patekti į organizmą, apima nesaugius lytinius santykius, dalijimąsi adatomis ir gimdymą iš užkrėstos motinos. Be to, genetiniai veiksniai, imuninės sistemos būklė ir bendras organizmo sveikatos lygis gali turėti įtakos viruso plitimui ir ligos eigai.

Rizikos faktoriai

• Nesaugūs lytiniai santykiai – tai vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, nes virusas gali būti perduodamas per gleivinę.
• Adatų dalijimasis – ypač tarp intraveninių narkotikų vartotojų, kurie naudoja tas pačias adatas.
• ŽIV užkrėstų motinų gimdymas – užkrėsta motina gali perduoti virusą vaikui gimdymo metu.
• Žemas imunitetas – asmenys su silpna imunine sistema yra labiau pažeidžiami užsikrėsti ŽIV.

Simptomai

• Besimptomio užkrėtimo etape pacientai dažniausiai nejaučia jokių simptomų. Tačiau kai kurie gali jausti lengvą nuovargį, galvos skausmus ar padidėjusius limfmazgius.
• Vėlesniuose etapuose, kai liga progresuoja, gali pasireikšti simptomai, tokie kaip karščiavimas, svorio kritimas, naktinis prakaitavimas, odos bėrimai ir nuovargis.

Diagnostika

Besimptomio užkrėstumo ŽIV diagnozė paprastai atliekama naudojant kraujo tyrimus, kurie nustato viruso antikūnus arba viruso RNR. Populiariausi tyrimai yra ELISA (fermentinė imunologinė analizė) ir PGR (polimerazės grandininė reakcija). Šie testai gali būti atliekami tiek laboratorijose, tiek greitai, anonimiškai, specializuotose klinikose.

Gydymas

Besimptomio užkrėstumo gydymas paprastai apima antiretrovirusinę terapiją (ART), kuri padeda kontroliuoti viruso dauginimąsi ir stiprina imuninę sistemą. Gydymas gali apimti įvairių vaistų derinius, siekiant sumažinti viruso kiekį organizme iki neaptinkamo lygio. Be to, svarbu reguliariai tikrintis sveikatą, laikytis sveikos gyvensenos ir, jei reikia, gauti psichologinę paramą. Nors šiuo metu nėra visiško ŽIV išgydymo, modernios terapijos gali padėti žmonėms gyventi ilgai ir sveikai.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas