Bilarziozė (šistosomozė)

Anatomija

Bilarziozė, dar žinoma kaip šistosomozė, yra liga, susijusi su parazitiniais kirmėliais, kurie priklauso šistosomų genčiai. Šie parazitai dažniausiai įsikuria žmogaus organizme, ypač kraujotakos sistemoje, ir gali paveikti įvairias anatomines struktūras. Pagrindinės paveiktos sistemos yra virškinimo sistema, šlapimo sistema ir kraujotaka. Šistosomos, priklausomai nuo rūšies, gali paveikti kepenis, šlapimo pūslę, žarnyną ir net plaučius, sukeldamos uždegimus ir kitas komplikacijas.

Ligos aprašymas

Bilarziozė yra infekcinė liga, kurią sukelia šistosomų parazitai. Ši liga yra ypač paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose regionuose, kur žmonės dažnai kontaktuoja su užkrėstais vandens telkiniais. Liga pasireiškia įvairiomis formomis, priklausomai nuo šistosomų rūšies ir užsikrėtimo būdo. Bilarziozė yra svarbi liga, nes ji gali sukelti sunkių sveikatos problemų, įskaitant kepenų cirozę, šlapimo pūslės vėžį ir net mirtį, jei nebus laiku gydoma.

Ligos priežastis

Bilarziozės priežastis yra užsikrėtimas šistosomomis, kurios patenka į organizmą per odą, kai žmogus maudosi ar kontaktuoja su užkrėstu vandeniu. Šie parazitai turi sudėtingą gyvenimo ciklą, apimantį moliuskus, kurie veikia kaip tarpiniai šeimininkai. Pagrindiniai rizikos faktoriai apima gyvenimą ar darbą šalia užkrėstų vandens telkinių, prastą sanitariją ir higienos trūkumą. Taip pat, žmonės, kurie dažnai užsiima žvejybos ar ūkininkavimo veikla, yra labiau linkę užsikrėsti šia liga.

Rizikos faktoriai

• Gyvenamoji vieta: žmonės, gyvenantys šalia užkrėstų vandens telkinių, yra labiau linkę užsikrėsti.
• Socialinė ir ekonominė situacija: prasta sanitarija ir higiena didina riziką.
• Veikla: žvejyba, ūkininkavimas ar kitos veiklos, susijusios su vandeniu, taip pat didina užsikrėtimo tikimybę.

Simptomai

• Pirmieji simptomai gali pasireikšti praėjus kelioms savaitėms po užsikrėtimo ir dažnai apima bėrimą, niežėjimą, karščiavimą ir raumenų skausmus. Ilgainiui liga gali sukelti rimtesnius simptomus, tokius kaip pilvo skausmas, kraujas šlapime, kepenų padidėjimas ir cirozė, priklausomai nuo paveiktų organų.

Diagnostika

Bilarziozės diagnozavimas dažniausiai atliekamas remiantis klinikiniais simptomais ir laboratoriniais tyrimais. Diagnostiniai metodai apima išmatų ir šlapimo tyrimus, siekiant nustatyti šistosomų kiaušinius. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti specifinius antikūnus prieš parazitus. Kartais gali prireikti vaizdinių tyrimų, tokių kaip ultragarsas, norint įvertinti paveiktų organų būklę.

Gydymas

Bilarziozės gydymas paprastai apima antiparazitinius vaistus, tokius kaip prazikvantelis, kuris efektyviai pašalina šistosomas iš organizmo. Be to, pacientams gali būti skiriami vaistai simptomams palengvinti, pavyzdžiui, skausmą malšinantys vaistai ar priešuždegiminiai vaistai. Prevencinės priemonės, tokios kaip sanitarinių sąlygų gerinimas ir švietimas apie riziką, taip pat yra svarbios siekiant užkirsti kelią ligos plitimui. Naujai atsirandančios terapijos galimybės, įskaitant vakcinų tyrimus, taip pat yra tiriamos, tačiau šiuo metu jos dar nėra plačiai prieinamos.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas