Biomechaniniai pažeidimai, neklasifikuojami kitur

Anatomija

Biomechaniniai pažeidimai, neklasifikuojami kitur, dažniausiai susiję su raumenų, kaulų, sąnarių ir sausgyslių sistema. Šie pažeidimai gali paveikti įvairias anatomines struktūras, įskaitant raumenis, kurie atsakingi už judėjimą, kaulus, kurie suteikia struktūrinę paramą, ir sąnarius, leidžiančius judėjimą tarp kaulų. Dažniausiai pažeidžiamos sritys apima nugarą, kelio sąnarius ir pečius, kur biomechaniniai stresai gali sukelti skausmą ir funkcinius sutrikimus.

Ligos aprašymas

Biomechaniniai pažeidimai, neklasifikuojami kitur, apima įvairias raumenų ir kaulų sistemos traumas, kurios atsiranda dėl netinkamos biomechanikos, pavyzdžiui, netinkamo fizinio krūvio, prastų laikysenos įpročių ar pakartotinių judesių. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti ilgalaikį skausmą ir sumažinti gyvenimo kokybę. Be to, šie pažeidimai gali būti sunkiai diagnozuojami, nes jie dažnai nesusiję su aiškiai apibrėžtomis traumomis, todėl gydymas gali būti sudėtingas ir reikalauti interdisciplininio požiūrio.

Ligos priežastis

Pagrindinės biomechaninių pažeidimų priežastys apima netinkamą fizinį krūvį, prastą laikyseną, raumenų disbalansą, per didelį krūvį arba pakartotinius judesius, kurie gali sukelti mikrotraumas. Be to, genetiniai veiksniai, amžius ir gyvenimo būdas taip pat gali turėti įtakos šių pažeidimų atsiradimui. Pavyzdžiui, senstant raumenys ir kaulai tampa silpnesni, o tai didina traumų riziką.

Rizikos faktoriai

• Netinkama laikysena – ilgalaikis sėdėjimas ar stovėjimas netinkamoje padėtyje gali sukelti raumenų įtampą ir skausmą.
• Fizinis neaktyvumas – silpni raumenys ir prastas fizinis pasirengimas gali padidinti traumų tikimybę.
• Pakartotiniai judesiai – nuolatinis vienodų judesių atlikimas, pvz., darbe ar sporte, gali sukelti mikrotraumas.
• Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria biomechaninius pažeidimus dėl natūralaus raumenų ir kaulų silpnėjimo.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti skausmą, patinimą, raumenų silpnumą, judėjimo apribojimus ir diskomfortą atliekant kasdienes veiklas. Simptomai gali svyruoti nuo lengvo diskomforto iki stipraus skausmo, kuris gali trukdyti miegui ir kasdieniam gyvenimui.

Diagnostika

Diagnostika dažniausiai prasideda nuo išsamaus paciento anamnezės surinkimo ir fizinio patikrinimo. Gydytojas gali rekomenduoti vaizdinius tyrimus, tokius kaip rentgeno nuotraukos, MRT ar ultragarsas, siekiant įvertinti pažeidimus ir nustatyti jų sunkumą. Taip pat gali būti atliekami funkcionalumo testai, siekiant įvertinti judesių amplitudę ir raumenų jėgą.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gydymas gali apimti fizioterapiją, skausmą malšinančius vaistus, uždegimą mažinančius preparatus ir, kai kuriais atvejais, chirurginę intervenciją. Taip pat rekomenduojama keisti gyvenimo būdą, įskaitant fizinį aktyvumą, dietą ir laikyseną. Naujausios terapijos galimybės gali apimti regeneracinę mediciną, tokią kaip PRP (plazmos turtingos trombocitai) terapija, kuri gali padėti pagreitinti gijimo procesą ir sumažinti skausmą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas