Bipolinis afektinis sutrikimas (BAS)

Anatomija

Bipolinis afektinis sutrikimas (BAS) yra psichikos liga, kuri tiesiogiai susijusi su smegenų veikla ir jų anatomija. Pagrindinės smegenų struktūros, tokios kaip amygdala, prefrontalinė žievė ir hipokampas, vaidina svarbų vaidmenį šios ligos vystymesi. Amygdala yra atsakinga už emocijų apdorojimą, o prefrontalinė žievė padeda reguliuoti elgesį ir sprendimų priėmimą. Hipokampas, kuris yra susijęs su atmintimi ir emocijų reguliavimu, taip pat gali būti paveiktas. Tyrimai rodo, kad žmonėms, sergantiems BAS, gali būti struktūrinių pokyčių šiose srityse, kas gali prisidėti prie nuotaikų svyravimų ir emocinių sutrikimų.

Ligos aprašymas

Bipolinis afektinis sutrikimas yra lėtinė psichinė liga, kuri pasižymi nuotaikų svyravimais, apimančiais manijos ir depresijos epizodus. Manijos metu asmuo gali jaustis labai energingas, optimistiškas ir hiperaktyvus, tuo tarpu depresijos epizodai gali sukelti liūdesį, beviltiškumą ir energijos trūkumą. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį asmens kasdieniam gyvenimui, santykiams ir bendrai psichinei sveikatai. Be to, nesavalaikis gydymas gali sukelti rimtų pasekmių, įskaitant savižudybės riziką.

Ligos priežastis

Bipolinio afektinio sutrikimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos yra sudėtingos ir apima genetinius, biologinius ir aplinkos veiksnius. Genetika atlieka svarbų vaidmenį, nes žmonės, turintys šeimos istoriją šios ligos, turi didesnę riziką susirgti. Be to, neurocheminiai pokyčiai smegenyse, tokie kaip dopamino ir serotonino disbalansas, gali prisidėti prie ligos vystymosi. Aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, trauma ar sunki gyvenimo situacija, taip pat gali sukelti ar pasunkinti ligą.

Rizikos faktoriai

• Genetika – šeimos istorija bipolinio afektinio sutrikimo atveju padidina riziką.
• Aplinkos veiksniai – stresas, traumos, psichologiniai išgyvenimai gali sukelti ligos paūmėjimus.
• Psichologinės savybės – asmenys su tam tikromis asmenybės savybėmis, pavyzdžiui, dideliu emociniu jautrumu, gali būti labiau linkę į BAS.

Simptomai

• Manijos simptomai: didelis energijos lygis, pernelyg didelis optimizmas, sumažėjęs miego poreikis, greitas kalbėjimas, dideli planai ir idėjos.
• Depresijos simptomai: liūdesys, beviltiškumas, energijos trūkumas, miego sutrikimai, susidomėjimo praradimas kasdienėmis veiklomis.
• Nuotaikų svyravimo intensyvumas gali būti nuo lengvo iki sunkaus, o epizodai gali trukti nuo dienų iki mėnesių.

Diagnostika

Bipolinio afektinio sutrikimo diagnostika dažniausiai remiasi klinikiniu vertinimu ir paciento istorija. Psichiatras gali atlikti išsamų interviu, kad nustatytų nuotaikų svyravimus, simptomus ir epizodų trukmę. Nors nėra specifinių laboratorinių tyrimų, kai kurie tyrimai, pavyzdžiui, kraujo tyrimai, gali būti atliekami, kad būtų pašalintos kitos ligos, galinčios sukelti panašius simptomus. Psichologiniai testai taip pat gali būti naudojami ligos sunkumui įvertinti.

Gydymas

Bipolinio afektinio sutrikimo gydymas dažnai apima medicininius ir nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo metodai apima nuotaiką stabilizuojančius vaistus, tokius kaip litis, antipsichozinius vaistus ir antidepresantus. Be to, psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, gali būti naudinga pacientams, siekiant geriau valdyti simptomus ir išmokti įveikos strategijų. Naujausios terapijos galimybės apima neurostimulacijos metodus, tokius kaip transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS) ir psichoterapijos derinimą su vaistų terapija. Taip pat svarbu, kad pacientai gautų socialinę paramą ir dalyvautų savipagalbos grupėse, kad būtų galima geriau susidoroti su liga.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas