Bipolinis afektinis sutrikimas, lengva arba vidutinio sunkumo depresija

Anatomija

Bipolinis afektinis sutrikimas (BAS) yra psichinė liga, kuri tiesiogiai veikia žmogaus centrinę nervų sistemą. Pagrindiniai pažeidžiami organai yra smegenys, o ypač tam tikros jų sritys, atsakingos už nuotaikos, emocijų ir elgesio reguliavimą. Smegenų struktūros, tokios kaip amygdala, prefrontalinė žievė ir hipokampas, gali patirti funkcinius pokyčius, kurie lemia nuotaikų svyravimus, būdingus bipoliniam sutrikimui. Šios smegenų dalys yra svarbios ne tik emocijų apdorojimui, bet ir kognityvinėms funkcijoms, tokioms kaip sprendimų priėmimas ir socialinė sąveika.

Ligos aprašymas

Bipolinis afektinis sutrikimas yra lėtinė psichinė liga, kuriai būdingi periodiniai nuotaikų svyravimai, apimantys manijos, hipomanijos ir depresijos epizodus. Manijos fazėje asmenys gali patirti euforiją, energijos antplūdį, sumažėjusį miegą ir padidėjusią kalbėjimo tempą, o depresijos fazėje – liūdesį, energijos trūkumą ir pesimistines mintis. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį asmens gyvenimo kokybei, tarpasmeniniams santykiams ir kasdieninei veiklai, taip pat gali sukelti sunkių pasekmių, įskaitant savižudybės riziką.

Ligos priežastis

Bipolinio afektinio sutrikimo priežastys yra sudėtingos ir apima tiek genetinius, tiek aplinkos veiksnius. Tyrimai rodo, kad paveldimumas gali turėti didelį vaidmenį, nes tėvų ar artimų giminaičių, sergančių šiuo sutrikimu, atveju rizika susirgti padidėja. Taip pat aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, traumos ar dideli gyvenimo pokyčiai, gali sukelti ligos epizodus. Neuronų chemija, ypač neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ir dopaminas, pusiausvyros sutrikimai, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – jei šeimoje yra asmenų, sergančių bipoliniu sutrikimu, rizika susirgti didėja.
• Aplinkos veiksniai – stresas, traumos, piktnaudžiavimas narkotikais ar alkoholiu gali sukelti ligos epizodus.
• Hormoniniai pokyčiai – tam tikri gyvenimo etapai, tokie kaip nėštumas ar menopauzė, gali paveikti ligos eigą.
• Psichologinės problemos – ankstesni psichiniai sutrikimai, tokie kaip nerimas ar depresija, gali padidinti riziką.

Simptomai

• Manijos simptomai: euforija, padidėjęs energijos lygis, sumažėjęs miegas, kalbėjimo pagreitėjimas, impulsyvumas, grandiozinės idėjos.
• Hipomanijos simptomai: švelnesni manijos požymiai, tokie kaip energijos padidėjimas, tačiau be sunkių pasekmių kasdieniame gyvenime.
• Depresijos simptomai: liūdesys, energijos stoka, miego sutrikimai, apetito pokyčiai, koncentracijos sunkumai, savižudybės mintys.

Diagnostika

Bipolinio afektinio sutrikimo diagnostika remiasi išsamiu psichiatro atliktu vertinimu, kuris apima asmens anamnezės, simptomų aprašymo ir elgesio stebėjimo analizę. Nėra specifinių laboratorinių tyrimų, kurie galėtų patvirtinti šią ligą, tačiau gydytojas gali naudoti standartizuotus klausimynus, tokius kaip „Young Mania Rating Scale“ (YMRS) ir „Beck Depression Inventory“ (BDI). Be to, svarbu atmesti kitus psichinius sutrikimus, kurie gali turėti panašių simptomų.

Gydymas

Bipolinio afektinio sutrikimo gydymas paprastai apima medicininius ir nemedicininius sprendimus. Vaistai, tokie kaip stabilizatoriai (pvz., ličio preparatai), antipsichoziniai vaistai ir antidepresantai, gali būti skiriami siekiant kontroliuoti simptomus. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, taip pat yra svarbi gydymo dalis, padedanti pacientams geriau suprasti ir valdyti savo emocijas. Naujoviškos terapijos, tokios kaip transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS) ir neurofeedback, taip pat gali būti svarstomos kaip papildomos gydymo galimybės, ypač pacientams, kuriems tradiciniai gydymo metodai nepadeda.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas