Bipolinis afektinis sutrikimas, manija be psichozės simptomų

Anatomija

Bipolinis afektinis sutrikimas, manija be psichozės simptomų, yra psichinė liga, kuri veikia žmogaus smegenų struktūras ir funkcijas. Pagrindinės paveiktos sritys yra emocijų reguliavimo centrai, tokie kaip amygdala ir prefrontalinė žievė. Šios smegenų dalys yra atsakingos už emocinį atsaką, sprendimų priėmimą ir socialinį elgesį. Sutrikus šių struktūrų veiklai, žmogaus nuotaikos ir emocijos gali tapti nestabilios, kas lemia manijos epizodų atsiradimą.

Ligos aprašymas

Bipolinis afektinis sutrikimas, manija be psichozės simptomų, yra psichinė liga, kuriai būdingi ekstremalūs nuotaikų svyravimai, įskaitant manijos epizodus. Manijos metu asmuo gali jaustis nepaprastai energingas, laimingas ar net euforiškas, tačiau be haliucinacijų ar kliedesių, kurie apibūdina psichozines būsenas. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelės įtakos asmens socialiniam gyvenimui, darbui ir bendram funkcionavimui. Be to, be tinkamo gydymo, manijos epizodai gali virsti depresijos epizodais, kurie gali būti labai pavojingi.

Ligos priežastis

Bipolinio afektinio sutrikimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad genetiniai, biologiniai ir aplinkos veiksniai turi įtakos jo vystymuisi. Genetiniai tyrimai rodo, kad šeimos istorija gali padidinti riziką susirgti šiuo sutrikimu. Be to, neurocheminiai pokyčiai, tokie kaip dopamino ir serotonino disbalansas, gali prisidėti prie manijos epizodų atsiradimo. Stresas, traumos ir psichologinės krizės taip pat gali sukelti šios ligos paūmėjimus.

Rizikos faktoriai

• Genetinė predispozicija – šeimos nariai, turintys bipolinį sutrikimą, padidina riziką.
• Aplinkos veiksniai – stresas, traumos ar sunkių gyvenimo įvykių patyrimas gali sukelti ligos paūmėjimą.
• Neurocheminiai pokyčiai – disbalansas smegenų cheminėse medžiagose, tokiose kaip serotoninas ir dopaminas, gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Simptomai

• Manijos simptomai gali apimti: didelį energijos lygį, nepaprastą optimizmą, sumažėjusį miegą, nepagrįstą pasitikėjimą savimi, didelį kalbėjimo greitį, impulsyvumą ir rizikingą elgesį. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, o sunkiais atvejais gali atsirasti problemų su socialiniu gyvenimu ir kasdieniais įsipareigojimais.

Diagnostika

Bipolinio afektinio sutrikimo diagnostika remiasi klinikiniais vertinimais ir paciento istorija. Psichiatras ar psichologas atlieka išsamų interviu, siekdamas nustatyti simptomus ir jų trukmę. Taip pat gali būti naudojami standartizuoti klausimynai ir diagnostiniai įrankiai, tokie kaip DSM-5, siekiant patvirtinti diagnozę. Kartais gali būti atliekami ir laboratoriniai tyrimai, kad būtų išvengta kitų medicininių problemų, galinčių sukelti panašius simptomus.

Gydymas

Gydymas bipolinio afektinio sutrikimo, manijos be psichozės simptomų, apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Dažniausiai naudojami stabilizuojantys vaistai, tokie kaip nuotaikos stabilizatoriai (pavyzdžiui, litiu) ir antipsichoziniai vaistai. Psichoterapija, įskaitant kognityvinę elgesio terapiją, taip pat yra efektyvi gydymo forma, padedanti pacientams valdyti simptomus ir tobulinti įgūdžius sprendžiant problemas. Naujausios terapijos galimybės apima psichosocialinę terapiją ir grupinę terapiją, kurios gali padėti pacientams geriau suprasti savo ligą ir rasti paramą iš kitų, turinčių panašių išgyvenimų.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas