Bipolinis afektinis sutrikimas, sunki depresija su psichozės simptomais

Anatomija

Bipolinis afektinis sutrikimas, sunki depresija su psichozės simptomais, yra psichinė liga, kuri tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą. Ši liga gali sukelti pokyčius smegenų struktūroje ir funkcijose, ypač tose srityse, kurios atsakingos už nuotaiką, emocijas ir elgesį. Tyrimai rodo, kad žmonėms, sergantiems šiuo sutrikimu, gali būti pastebėti pokyčiai amygdaloje, kuri yra atsakinga už emocinį apdorojimą, ir prefrontalinėje žievėje, kuri dalyvauja sprendimų priėmime ir impulsų kontrole. Be to, neurotransmiteriai, tokie kaip serotoninas, dopaminas ir norepinefrinas, taip pat atlieka svarbų vaidmenį ligos patogeneze.

Ligos aprašymas

Bipolinis afektinis sutrikimas, sunki depresija su psichozės simptomais, yra kompleksinis psichinis sutrikimas, kuris pasižymi nuotaikų svyravimais nuo euforijos ir hiperaktyvumo (manija) iki sunkių depresijos epizodų. Ši liga gali sukelti ne tik emocinius, bet ir kognityvinius bei fiziologinius sunkumus, o psichozės simptomai, tokie kaip haliucinacijos ar kliedesiai, gali dar labiau apsunkinti paciento būklę. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį asmens gyvenimo kokybei, santykiams, darbo našumui ir bendrai psichinei sveikatai.

Ligos priežastis

Bipolinio afektinio sutrikimo priežastys yra kompleksinės ir apima genetiką, biologinius veiksnius bei aplinkos įtaką. Genetiniai tyrimai rodo, kad liga gali būti paveldima, o šeimos istorija padidina riziką. Be to, smegenų chemija, ypač neurotransmiterių disbalansas, gali prisidėti prie ligos atsiradimo. Aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, traumos ar sunkūs gyvenimo įvykiai, taip pat gali sukelti ligos epizodus arba pabloginti simptomus.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai: šeimos istorija bipolinio afektinio sutrikimo atvejų gali padidinti riziką susirgti.
• Aplinkos veiksniai: stresas, traumų patyrimas ar socialinė izoliacija gali sukelti ligos paūmėjimus.
• Psichologiniai veiksniai: asmenys, turintys kitų psichikos sutrikimų, yra labiau pažeidžiami.
• Biologiniai veiksniai: hormoniniai pokyčiai, miego sutrikimai ir medžiagų vartojimas gali turėti įtakos ligos eigai.

Simptomai

• Manijos simptomai: euforija, padidėjęs energijos lygis, sumažėjęs miegas, kalbėjimo greitis, didesnis savivertės jausmas, rizikingas elgesys.
• Depresijos simptomai: liūdesys, apatija, energijos trūkumas, miego sutrikimai, mitybos pokyčiai, savižudybės mintys.
• Psichozės simptomai: haliucinacijos (klaidingi jutiminiai pojūčiai), kliedesiai (neteisingos tikrovės interpretacijos), sutrikęs realybės suvokimas.

Diagnostika

Ligos diagnostika remiasi išsamiu klinikiniu vertinimu, kuris apima paciento istorijos analizę, simptomų vertinimą ir psichologinius testus. Gydytojas gali naudoti standartizuotas diagnostikos priemones, tokias kaip DSM-5 (Psichinių sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas), kad nustatytų ligos pobūdį ir sunkumą. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant pašalinti kitas galimas ligas, galinčias sukelti panašius simptomus.

Gydymas

Gydymas bipolinio afektinio sutrikimo, sunki depresija su psichozės simptomais, apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Dažniausiai skiriami stabilizatoriai, tokie kaip lituotai, antidepresantai ir antipsichoziniai vaistai, siekiant suvaldyti simptomus. Psichoterapija, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija, taip pat gali būti efektyvi gydant ligą. Be to, naujausios terapijos galimybės, tokios kaip psichosocialinė reabilitacija ir grupinė terapija, gali padėti pacientams geriau valdyti ligą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Svarbu, kad gydymas būtų individualizuotas ir nuolat stebimas, siekiant pasiekti geriausius rezultatus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas