Bradikardija, nepatikslinta
Anatomija
Bradikardija, nepatikslinta, yra širdies ritmo sutrikimas, kurio metu širdies susitraukimų dažnis yra mažesnis nei 60 dūžių per minutę. Ši liga tiesiogiai susijusi su širdies anatomija, ypač su širdies laidumo sistema, kuri apima sinoatrialinį mazgą, atrioventrikulinį mazgą ir His pluoštą. Šie struktūriniai elementai atsakingi už elektrinio impulso generavimą ir jo perdavimą per širdį, o bet kokie jų veiklos sutrikimai gali sukelti bradikardiją. Be to, širdies raumenys ir kraujagyslės taip pat gali būti paveikti, nes lėtas širdies ritmas gali lemti nepakankamą kraujo aprūpinimą organais ir audiniais.
Ligos aprašymas
Bradikardija yra būklė, kuri gali būti fiziologinė arba patologinė. Fiziologinė bradikardija dažnai pasitaiko sportininkams, kurių širdis prisitaiko prie didelio fizinio krūvio. Tačiau patologinė bradikardija gali būti gyvybei pavojinga, nes ji gali sukelti širdies nepakankamumą, sinuso sindromą ar net širdies sustojimą. Ši liga yra svarbi, nes ji gali būti simptomų, tokių kaip galvos svaigimas, silpnumas ir sąmonės netekimas, priežastis, taip pat gali reikšti rimtesnes sveikatos problemas, kurios reikalauja skubios medicininės intervencijos.
Ligos priežastis
Bradikardijos priežastys gali būti įvairios. Pagrindinės priežastys apima:
- Širdies ligos, tokios kaip koronarinė arterijų liga ar miokardo infarktas, kurios gali pažeisti širdies laidumo sistemą.
- Vaistai, pavyzdžiui, beta blokatoriai ar digoksinas, kurie gali slopinti širdies ritmą.
- Elektrolitų disbalansas organizme, pavyzdžiui, kalio ar kalcio perteklius.
- Neurologinės ligos, tokios kaip smegenų navikai ar traumos, galinčios paveikti širdies ritmo reguliavimą.
Rizikos faktoriai
- Širdies ligos – asmenys, turintys istoriją apie širdies problemas, yra labiau linkę į bradikardiją.
- Amžius – vyresni suaugusieji dažniau patiria širdies ritmo sutrikimų.
- Tam tikri vaistai – kai kurie vaistai gali sukelti bradikardiją kaip šalutinį poveikį.
- Fizinis aktyvumas – sportininkams gali pasireikšti fiziologinė bradikardija, tačiau ji gali būti rizikinga, jei pasireiškia be aiškios priežasties.
Simptomai
- Pagrindiniai bradikardijos simptomai gali būti galvos svaigimas, nuovargis, silpnumas, krūtinės skausmas, sąmonės netekimas ir dusulys. Kai kuriais atvejais simptomai gali būti lengvi arba visai nebūti, tačiau esant sunkiems atvejams, gali pasireikšti sunki hipotenzija ir širdies sustojimas.
Diagnostika
Bradikardija diagnozuojama remiantis klinikiniu įvertinimu ir įvairiais diagnostiniais tyrimais. EKG (elektrokardiograma) yra pagrindinis tyrimas, leidžiantis įvertinti širdies ritmą ir laidumą. Papildomi tyrimai, tokie kaip Holterio monitoravimas, gali būti naudojami ilgalaikiam širdies ritmo stebėjimui, o kraujo tyrimai gali padėti nustatyti elektrolitų disbalansą ar kitas galimas priežastis.
Gydymas
Bradikardijos gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo ir ligos priežasties. Jei bradikardija yra asimptominė, gali būti nereikalaujama jokio gydymo. Tačiau, esant simptomams, gali prireikti vaistų, tokių kaip atropinas, kurie padidina širdies ritmą. Sunkiu atveju, kai bradikardija sukelia rimtų komplikacijų, gali prireikti širdies stimuliatoriaus implantacijos. Naujausios terapijos galimybės apima ir pažangias technologijas, tokias kaip implantavimas subkutaninių širdies stimuliatorių, kurie gali būti naudojami pacientams, kuriems reikia nuolatinio širdies ritmo stebėjimo ir reguliavimo.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas