Būklės dėl dirbtinės menopauzės

Anatomija

Būklės dėl dirbtinės menopauzės yra susijusios su moterų reprodukcine sistema, ypač su kiaušidėmis, kurios yra atsakingos už estrogenų ir progesterono gamybą. Šie hormonai vaidina svarbų vaidmenį menstruacijų cikle, vaisingume ir bendroje moters sveikatoje. Dirbtinė menopauzė dažnai atsiranda, kai kiaušidės pašalinamos chirurginiu būdu (ooforektomija) arba kai naudojamos tam tikros medicininės procedūros, pavyzdžiui, chemoterapija ar radioterapija, kurios sunaikina kiaušidžių funkciją. Dėl to sumažėja hormonų lygis, o tai gali paveikti daugelį organizmo sistemų, įskaitant endokrininę, nervų, širdies ir kraujagyslių, bei kaulų sistemas.

Ligos aprašymas

Dirbtinė menopauzė yra būklė, kuri atsiranda, kai moters organizme staiga sumažėja estrogenų lygis, sukeliantis menopauzės simptomus. Tai gali būti natūrali menopauzė, tačiau dirbtinė menopauzė įvyksta dėl medicininių intervencijų. Ši būsena gali sukelti įvairių sveikatos problemų, tokių kaip osteoporozė, širdies ligos ir psichologiniai sutrikimai. Dėl hormonų trūkumo moterims gali pasireikšti karščio bangos, nuotaikų svyravimai, miego sutrikimai ir kiti nemalonūs simptomai. Suprasti ir valdyti dirbtinę menopauzę yra svarbu, kad moterys galėtų išlaikyti gerą gyvenimo kokybę.

Ligos priežastis

Pagrindinės dirbtinės menopauzės priežastys yra chirurginės procedūros, tokios kaip kiaušidžių pašalinimas, ir tam tikros medicininės procedūros, pavyzdžiui, chemoterapija, kurios gali paveikti kiaušidžių funkciją. Be to, hormonų terapija, skirta gydyti tam tikras ligas, gali sukelti dirbtinę menopauzę. Mechanizmai, dėl kurių atsiranda ši būsena, apima staigų estrogenų ir progesterono lygio sumažėjimą, kas sukelia organizmo prisitaikymo sunkumų. Rizikos faktoriai gali apimti amžių, genetinį polinkį ir tam tikras ligas, tokias kaip krūties vėžys.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnio amžiaus moterys turi didesnę riziką patirti dirbtinę menopauzę, ypač po 40 metų.
• Genetika – moterys, turinčios šeimos istoriją apie ankstyvą menopauzę, gali būti labiau linkusios į šią būklę.
• Medicininės procedūros – chemoterapija ar radioterapija, ypač, jei jos taikomos dubens srityje.
• Hormonų terapija – tam tikri gydymo metodai gali sukelti hormonų disbalansą ir sukelti menopauzės simptomus.

Simptomai

• Karščio bangos – staigūs kūno temperatūros pokyčiai, dažnai lydimi prakaitavimo.
• Nuotaikų svyravimai – emociniai pokyčiai, kurie gali apimti depresiją, nerimą ar dirglumą.
• Miego sutrikimai – sunkumai užmigti arba dažnas nubudimas naktį.
• Saulės ir makšties sausumas – gali sukelti diskomfortą ir skausmą lytinių santykių metu.
• Osteoporozė – kaulų silpnėjimas, didinantis lūžių riziką.

Diagnostika

Dirbtinės menopauzės diagnozė dažnai prasideda nuo paciento anamnezės ir fizinio tyrimo. Gydytojai gali atlikti kraujo tyrimus, kad įvertintų hormonų lygį, ypač estrogeno ir FSH (folikulus stimuliuojančio hormono). Taip pat gali būti atliekamos papildomos procedūros, tokios kaip ultragarsas, kad būtų galima įvertinti kiaušidžių būklę. Gydytojas taip pat gali rekomenduoti konsultacijas su specialistais, tokiais kaip endokrinologai ar ginekologai, kad būtų galima geriau suprasti ir valdyti šią būklę.

Gydymas

Dirbtinės menopauzės gydymas gali būti medicininis ir nemedicininis. Hormonų terapija yra dažniausiai taikomas gydymo metodas, siekiant kompensuoti estrogeno trūkumą ir palengvinti simptomus. Be to, gali būti skiriami vaistai, skirti nuotaikų svyravimams ir miego sutrikimams gydyti. Nemedicininiai sprendimai apima gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip sveika mityba, fizinė veikla ir streso valdymas. Taip pat svarbu reguliariai konsultuotis su gydytoju, kad būtų galima stebėti sveikatos būklę ir prireikus pritaikyti gydymą. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip fitoestrogenų vartojimas ar alternatyvios medicinos metodai, taip pat gali būti svarstomos kaip papildomos gydymo galimybės.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas