Burnos mukozitas (opinis)

Anatomija

Burnos mukozitas, dar vadinamas opiniu burnos gleivinės uždegimu, tiesiogiai susijęs su burnos ertmės anatomija, kuri apima gleivinę, dantų struktūras, liežuvį, gomurį ir ryklę. Ši liga paveikia burnos gleivinę, kuri yra sudaryta iš epitelio audinių, turinčių svarbią apsauginę funkciją. Gleivinė yra jautri ir gali reaguoti į įvairius dirgiklius, tokius kaip chemikalai, infekcijos ar fizinis pažeidimas, todėl burnos mukozitas gali sukelti skausmą ir diskomfortą, trukdydamas kasdieniam maisto vartojimui ir kalbėjimui.

Ligos aprašymas

Burnos mukozitas yra uždegiminė būklė, kuri pasireiškia burnos gleivinės opomis ir skausmu. Ši liga dažnai pasitaiko pacientams, kurie gydomi chemoterapija arba radioterapija, nes šios procedūros gali pažeisti greitai dalijančias ląsteles, esančias gleivinėje. Mukozitas gali būti lengvas, su nedideliais opų ir diskomforto požymiais, arba sunkus, kai opų skaičius ir intensyvumas žymiai padidėja, sukeldami didelį skausmą ir sunkumus valgant. Ši liga yra svarbi, nes gali paveikti paciento gyvenimo kokybę ir gydymo procesą.

Ligos priežastis

Burnos mukozito priežastys gali būti įvairios. Pagrindinės priežastys apima:

• Chemoterapijos ir radioterapijos poveikis, kuris pažeidžia gleivinę.
• Infekcijos, sukeltos bakterijų, virusų ar grybelių, kurios gali sukelti uždegimą ir opas.
• Mechaniniai pažeidimai, pavyzdžiui, aštrūs maisto produktai ar dantų protezai, kurie gali sukelti gleivinės pažeidimus.
• Imuninės sistemos sutrikimai, kurie gali padidinti jautrumą infekcijoms ir uždegimams.

Rizikos faktoriai

• Pacientai, gydomi chemoterapija ar radioterapija, nes jiems didesnė tikimybė patirti burnos mukozitą.
• Pacientai su susilpnėjusia imunine sistema, pavyzdžiui, sergantys vėžiu, ŽIV/AIDS ar kitomis ligomis.
• Blogi burnos higienos įpročiai, kurie padidina bakterijų kaupimąsi burnoje.
• Cukrinis diabetas, kuris gali paveikti organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis.

Simptomai

• Pradiniai simptomai gali apimti burnos gleivinės paraudimą ir patinimą.
• Pasireiškia skausmingos opos, kurios gali būti pavienės arba grupėmis.
• Pacientai gali jausti burnos sausumą, deginimą ar diskomfortą valgant.
• Sunkiais atvejais gali atsirasti karščiavimas ir bendras silpnumas, susijęs su infekcija.

Diagnostika

Burnos mukozitas diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais ir paciento istorija. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą, kad įvertintų burnos gleivinės būklę. Papildomi tyrimai, tokie kaip mikrobiologiniai tyrimai, gali būti atliekami siekiant nustatyti galimas infekcijas. Taip pat gali būti naudojamos vaizdinės diagnostikos priemonės, jei reikia vertinti gilesnius audinius.

Gydymas

Burnos mukozito gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai gali apimti skausmą malšinančius vaistus, antiseptinius burnos skalavimo tirpalus, taip pat vaistus, kurie skatina gleivinės gijimą. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip augimo faktorių naudojimas, gali paspartinti gleivinės regeneraciją. Nemedicininiai sprendimai apima burnos higienos gerinimą, minkštų maisto produktų vartojimą ir pakankamą skysčių vartojimą, siekiant sumažinti diskomfortą ir užkirsti kelią papildomoms komplikacijoms.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas