Buvę asmeniui virškinimo organų piktybiniai navikai

Anatomija

Buvę asmeniui virškinimo organų piktybiniai navikai paveikia virškinimo sistemą, kuri apima stemplę, skrandį, plonąją ir storąją žarną, kepenis, kasą bei tulžies pūslę. Šie organai atsakingi už maisto virškinimą, maistinių medžiagų įsisavinimą ir atliekų šalinimą. Piktybiniai navikai gali formuotis bet kuriame iš šių organų, o jų augimas gali trikdyti normalią organų funkciją, sukelti uždegimus ir sutrikdyti virškinimo procesus.

Ligos aprašymas

Buvę asmeniui virškinimo organų piktybiniai navikai yra onkologinė liga, kuri atsiranda, kai normalių ląstelių augimas tampa nekontroliuojamas, sukuriant navikus, kurie gali būti gerybiniai arba piktybiniai. Piktybiniai navikai turi gebėjimą plisti į kitus organus, o jų augimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Ši liga yra svarbi, nes ji dažnai diagnozuojama pažengusiuose etapuose, kai gydymo galimybės yra ribotos, o išgyvenamumas sumažėja.

Ligos priežastis

Pagrindinės buvusių virškinimo organų piktybinių navikų priežastys apima genetinius veiksnius, aplinkos poveikį, mitybos įpročius ir gyvenimo būdo pasirinkimus. Genetika gali lemti paveldimus onkologinius sindromus, o aplinkos veiksniai, tokie kaip chemikalai ir radiacija, gali padidinti riziką. Be to, mityba, kurioje gausu raudonos mėsos ir perdirbtų produktų, taip pat rūkymas ir alkoholis yra susiję su šios ligos vystymusi.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni nei 50 metų asmenys dažniau serga virškinimo organų navikais.
• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija onkologinių ligų, tokių kaip storosios žarnos vėžys, gali padidinti riziką.
• Mitybos įpročiai – dietos, kuriose gausu riebalų, raudonos mėsos ir mažai skaidulų, gali prisidėti prie ligos.
• Rūkymas ir alkoholis – šie įpročiai padidina riziką susirgti virškinimo organų vėžiu.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti svorio kritimą, nuovargį, pilvo skausmus, virškinimo sutrikimus, kraują išmatose ar vėmimą. Kai kurie pacientai gali patirti apetito praradimą, pykinimą ar vėmimą, o kai kuriais atvejais gali pasireikšti gelta, jei navikas pažeidžia kepenis.

Diagnostika

Diagnostika apima kelis etapus, pradedant nuo anamnezės ir fizinio ištyrimo. Dažnai atliekami kraujo tyrimai, vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kad būtų galima nustatyti naviko buvimą ir lokalizaciją. Biopsija, kurios metu paimama audinio mėginys, yra būtina norint patvirtinti diagnozę ir nustatyti naviko pobūdį.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo naviko tipo, jo vietos ir ligos stadijos. Jis gali apimti chirurginį pašalinimą, chemoterapiją, radioterapiją arba imunoterapiją. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip tikslinė terapija ir genų terapija, taip pat tampa vis labiau prieinamos, siekiant užkirsti kelią ligos progresavimui ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę. Be to, nemedicininiai sprendimai, tokie kaip psichologinė parama ir mitybos konsultacijos, gali padėti pacientams susidoroti su ligos pasekmėmis.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas