Buvęs ilgalaikis (dabartinis) antikoaguliantų vartojimas

Anatomija

Buvęs ilgalaikis antikoaguliantų vartojimas tiesiogiai susijęs su kraujotakos sistema, ypač su kraujo krešėjimo mechanizmu. Antikoaguliantai veikia kraujo plazmoje, slopindami tam tikrų krešėjimo faktorių aktyvumą, tokiu būdu užkertant kelią trombų susidarymui. Ši sistema apima širdį, kraujagysles ir plaučius, nes šie organai dalyvauja kraujo apytakoje. Ilgalaikis antikoaguliantų vartojimas gali sukelti pokyčių kraujagyslių sienelėse, o taip pat paveikti kepenis, kurie yra atsakingi už krešėjimo faktorių sintezę.

Ligos aprašymas

Buvęs ilgalaikis antikoaguliantų vartojimas nėra liga, o daugiau klinikinė būklė, kuri gali sukelti įvairių komplikacijų. Antikoaguliantų vartojimas dažnai skiriamas pacientams, turintiems padidėjusią trombozės riziką, pavyzdžiui, po operacijų arba sergantiems širdies ligomis. Tačiau ilgalaikis vartojimas gali sukelti kraujavimo komplikacijas, lėtinius kepenų funkcijos sutrikimus ir kitus sveikatos sutrikimus, todėl ši būklė yra svarbi tiek pacientams, tiek gydytojams.

Ligos priežastis

Pagrindinės buvusio ilgalaikio antikoaguliantų vartojimo priežastys apima širdies ir kraujagyslių ligas, tokias kaip atrialinė fibriliacija, venų trombozė, plaučių embolija ir kitos ligos, dėl kurių didėja trombozės rizika. Be to, pacientų amžius, lėtinių ligų buvimas, pavyzdžiui, diabetas ar hipertenzija, taip pat gali prisidėti prie antikoaguliantų vartojimo. Mechanizmai, dėl kurių atsiranda komplikacijos, gali būti susiję su kraujo krešėjimo sistemos disbalansu, padidėjusia kraujavimo rizika ir kepenų funkcijos pokyčiais.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria komplikacijas dėl sumažėjusios organizmo atsparumo ir funkcijų.
• Lėtinės ligos – tokios kaip hipertenzija, cukrinis diabetas, gali didinti trombozės riziką.
• Genetiniai faktoriai – tam tikros genetinės mutacijos gali paveikti kraujo krešėjimo sistemą, didindamos trombozės riziką.
• Gyvenimo būdas – rūkymas, fizinio aktyvumo stoka ir netinkama mityba gali prisidėti prie ligų, dėl kurių skiriami antikoaguliantai.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti lengvą ar sunkų kraujavimą, kuris gali pasireikšti kaip kraujavimas iš nosies, dantenų, ar vidinis kraujavimas, pavyzdžiui, virškinimo trakte. Taip pat gali pasireikšti mėlynės, nuovargis, galvos skausmai, ir rečiau – sunkesni simptomai, tokie kaip insultas ar širdies priepuolis.

Diagnostika

Diagnozuojant buvusį ilgalaikį antikoaguliantų vartojimą, gydytojai atsižvelgia į paciento anamnezę, simptomus ir laboratorinius tyrimus. Pagrindiniai tyrimai apima kraujo tyrimus, tokius kaip PT (protrombino laikas) ir INR (tarptautinis normalizuotas santykis), kurie padeda įvertinti kraujo krešėjimo gebėjimus. Taip pat gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas ar kompiuterinė tomografija, siekiant nustatyti galimus trombus ar kraujavimo šaltinius.

Gydymas

Gydymas buvusio ilgalaikio antikoaguliantų vartojimo metu gali apimti medicininius sprendimus, tokius kaip antikoaguliantų dozės keitimas arba jų nutraukimas, jei pacientas patiria komplikacijas. Be to, gydytojai gali skirti kraujo krešėjimo faktorių koncentratus arba vitaminą K, kad sumažintų kraujavimo riziką. Nemedicininiai sprendimai apima gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip sveika mityba, fizinė veikla ir rūkymo atsisakymas. Naujausios terapijos galimybės gali apimti naujos kartos antikoaguliantus, kurie turi mažiau šalutinių poveikių ir yra labiau kontroliuojami.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas