Buvusi asmeniui alergija vaistams, narkotikams ir biologinėms medžiagoms

Anatomija

Buvusi asmeniui alergija vaistams, narkotikams ir biologinėms medžiagoms dažniausiai veikia imuninę sistemą, kuri yra atsakinga už organizmo apsaugą nuo išorinių veiksnių, tokių kaip bakterijos, virusai ir alergenai. Alerginės reakcijos gali paveikti įvairias sistemas, įskaitant odos, kvėpavimo, virškinimo ir kraujotakos sistemas. Pavyzdžiui, odos reakcijos gali pasireikšti bėrimais, niežuliu ar patinimu, o kvėpavimo takų simptomai gali apimti dusulį, kosulį ar astmos priepuolius. Sunkesniais atvejais alerginė reakcija gali sukelti anafilaksiją, kuri yra gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos.

Ligos aprašymas

Buvusi alergija vaistams, narkotikams ir biologinėms medžiagoms yra imunologinė reakcija, kuri atsiranda, kai organizmas netinkamai reaguoja į tam tikras medžiagas. Ši liga gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant lengvas odos reakcijas, tokias kaip bėrimai, iki sunkių sisteminių reakcijų, tokių kaip anafilaksija. Svarbu žinoti, kad šios alergijos gali išsivystyti bet kuriuo gyvenimo etapu ir gali turėti ilgalaikį poveikį pacientų gyvenimo kokybei. Alerginių reakcijų sunkumas gali labai skirtis, todėl būtina atidžiai stebėti ir valdyti simptomus.

Ligos priežastis

Pagrindinės buvusios alergijos priežastys yra susijusios su imuninei sistemai svetimų medžiagų atpažinimu. Kai kurie žmonės turi genetinę polinkį į alergijas, o kiti gali tapti alergiški dėl anksčiau patirtų kontaktų su alergenais. Dažniausiai pasitaikantys alergenai yra vaistai, tokie kaip penicilinas, narkotikai, kaip morfinas, ir biologinės medžiagos, pvz., vakcinos ar serumo. Be to, aplinkos veiksniai, tokie kaip dulkės, žiedadulkės ar maisto produktai, taip pat gali sukelti alergines reakcijas.

Rizikos faktoriai

• Genetinis polinkis – asmenys, turintys šeimos narių, sergančių alergijomis, yra labiau linkę į šią ligą.
• Aplinkos veiksniai – kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis ar alergenais, pavyzdžiui, dulkėmis, pelėsiu ar žiedadulkėmis, gali padidinti riziką.
• Amžius – alergijos dažniau pasitaiko vaikams, tačiau gali atsirasti ir suaugusiems.
• Imuninės sistemos sutrikimai – asmenys su susilpnėjusia imunine sistema yra labiau pažeidžiami alerginių reakcijų.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti odos bėrimai, niežėjimas, patinimas, kvėpavimo takų problemos, tokios kaip dusulys, kosulys, čiaudulys, virškinimo sutrikimai, pvz., vėmimas ar viduriavimas. Sunkiais atvejais gali pasireikšti anafilaksija, kuri gali sukelti šoko būklę, reikalaujančią skubios medicininės pagalbos.

Diagnostika

Diagnostika prasideda nuo išsamios anamnezės, kurioje gydytojas klausia apie paciento simptomus ir galimus kontaktus su alergenais. Dažnai atliekami odos mėginiai, siekiant nustatyti alergiją konkretiems alergenams, arba kraujo tyrimai, kurie gali parodyti specifinius antikūnus. Be to, gali būti taikomi provokaciniai testai, kurie padeda patvirtinti diagnozę, tačiau jie turi būti atliekami tik prižiūrint specialistui.

Gydymas

Gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Pirmiausia, pacientams rekomenduojama vengti alergenų, kurie sukelia reakcijas. Medicininiai gydymo būdai gali apimti antihistamininius vaistus, kortikosteroidus ir imunoterapiją. Naujausios terapijos galimybės apima biologinius vaistus, kurie gali padėti valdyti sunkių alerginių reakcijų simptomus. Taip pat svarbu mokyti pacientus apie anafilaksijos prevenciją ir skubią pagalbą, jei tokia situacija atsiranda.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas