Celiulitas

Anatomija

Celiulitas yra liga, kuri paveikia žmogaus odą ir poodinį audinį. Ši liga susijusi su jungiamojo audinio struktūra, kuri sudaro odos sluoksnius ir palaiko jos elastingumą. Poveikis dažniausiai pastebimas ant šlaunų, sėdmenų, pilvo ir rankų, kur riebalų ląstelės gali kauptis, sukeliančios odos nelygumus. Celiulitas atsiranda, kai riebalų ląstelės išsiplečia ir praranda savo struktūrą, todėl sutrinka kraujo apytaka ir limfos drenažas, kas veda prie uždegiminių procesų. Tai gali paveikti kraujagysles ir limfinius kanalus, sukeldamas patinimą ir diskomfortą.

Ligos aprašymas

Celiulitas yra odos ir poodinio audinio liga, pasireiškianti kaip nelygus, „apelsino žievelės” tipo paviršius. Tai yra neinfekcinis uždegimas, kuris dažniausiai pasireiškia moterims, ypač po brendimo. Celiulitas gali sukelti estetinį diskomfortą, tačiau jis taip pat gali turėti fizinių simptomų, tokių kaip skausmas ar diskomfortas. Ši liga yra svarbi, nes ji gali paveikti asmens savivertę ir gyvenimo kokybę, o taip pat gali būti signalas apie galimas sveikatos problemas, kaip antai nutukimas ar kraujotakos sutrikimai.

Ligos priežastis

Celiulito atsiradimas yra susijęs su keliais veiksniais. Pagrindinės priežastys apima hormoninius pokyčius, kurie gali paveikti riebalų kaupimąsi, pavyzdžiui, estrogeno lygio svyravimus. Taip pat svarbus genetinis polinkis, kuris gali lemti riebalų pasiskirstymą organizme. Be to, netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas ir blogi gyvenimo įpročiai, tokie kaip rūkymas ar per didelis alkoholio vartojimas, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi. Celiulito formavimuisi gali turėti įtakos ir stresas, nes jis gali paveikti hormonų lygį organizme.

Rizikos faktoriai

• Genetika – šeimos istorija gali padidinti riziką susirgti celiulitu.
• Amžius – vyresniame amžiuje odos elastingumas mažėja, kas gali padidinti celiulito tikimybę.
• Hormoniniai pokyčiai – estrogeno lygio svyravimai gali paveikti riebalų kaupimąsi.
• Prasta mityba – didelis cukraus ir riebalų kiekis dietoje gali prisidėti prie celiulito atsiradimo.
• Fizinis neaktyvumas – sėdimas gyvenimo būdas gali sukelti kraujotakos problemas ir riebalų kaupimąsi.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima odos nelygumus, kurie gali būti matomi kaip mažos duobutės ar raukšlės. Priklausomai nuo ligos sunkumo, gali pasireikšti ir skausmas ar diskomfortas, ypač spaudžiant paveiktas vietas. Celiulitas gali būti lengvas, vidutinio sunkumo arba sunkus, priklausomai nuo odos struktūros pasikeitimų ir riebalų kaupimosi.

Diagnostika

Celiulito diagnozė paprastai atliekama atliekant fizinį tyrimą, kurio metu gydytojas apžiūri paveiktas odos sritis. Neretai gali būti naudojami ir vizualizacijos metodai, tokie kaip ultragarsas, siekiant įvertinti poodinių riebalų sluoksnių būklę. Papildomi tyrimai gali būti rekomenduojami, jei yra įtarimų dėl kitų sveikatos problemų, susijusių su celiulitu.

Gydymas

Celiulito gydymas gali būti įvairus, apimantis tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai metodai gali apimti vietinius kremus, kurie padeda sumažinti odos nelygumus, taip pat lazerinę terapiją ir radijo dažnių procedūras. Nemedicininiai sprendimai apima sveiką mitybą, reguliarią fizinę veiklą ir masažus, kurie gali pagerinti kraujotaką ir limfos drenažą. Naujoviškos terapijos, tokios kaip liposukcija ar injekcijos, taip pat gali būti naudojamos siekiant sumažinti celiulito matomumą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas