Centrinės nervų sistemos piktybinis navikas, nepatikslintas

Anatomija

Centrinės nervų sistemos piktybiniai navikai dažniausiai paveikia smegenis ir nugaros smegenis, kurios yra svarbiausios kūno nervų sistemos dalys. Smegenys yra sudarytos iš įvairių struktūrų, įskaitant didžiąją smegenų žievę, smegenų kamieną ir smegenėles. Piktybiniai navikai gali atsirasti bet kurioje šių struktūrų vietoje ir gali paveikti neuronų bei gliomos ląsteles, sukeldami neurologinius sutrikimus. Nugaros smegenys perduoda signalus tarp smegenų ir likusio kūno, todėl naviko buvimas šioje srityje gali sukelti motorinius ir sensorinius sutrikimus.

Ligos aprašymas

Centrinės nervų sistemos piktybinis navikas, nepatikslintas, yra terminas, naudojamas apibūdinti vėžinius navikus, kurie atsiranda centrinėje nervų sistemoje, kai naviko tipas nėra aiškiai nustatytas. Ši liga yra svarbi dėl jos potencialiai mirtinų pasekmių ir gebėjimo sukelti įvairius neurologinius sutrikimus. Piktybiniai navikai gali augti greitai, sukelti spaudimą aplinkiniams audiniams ir sukelti simptomus, kurie gali reikšti, kad reikia skubios medicininės pagalbos.

Ligos priežastis

Piktybinių navikų centrinėje nervų sistemoje priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos gali būti susijusios su genetiniais veiksniais, aplinkos poveikiu ir imuninės sistemos funkcijomis. Kai kurie navikai yra siejami su tam tikromis genetinėmis mutacijomis, kurios gali paveikti ląstelių augimą ir dalijimąsi. Aplinkos veiksniai, tokie kaip radiacija ar tam tikrų cheminių medžiagų poveikis, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai sutrikimai, tokie kaip Li-Fraumeni sindromas, gali didinti riziką susirgti centrinės nervų sistemos navikais.
• Radiacijos poveikis, ypač ankstyvoje vaikystėje, yra žinomas rizikos veiksnys.
• Amžius – dauguma piktybinių navikų diagnozuojama suaugusiems, tačiau jie gali pasitaikyti ir vaikams.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti galvos skausmus, kurie gali būti nuolatiniai arba kartotiniai, pykinimą, vėmimą, neurologinius sutrikimus, tokius kaip silpnumas ar jutimo praradimas, ir kognityvinius sutrikimus, įskaitant atminties problemas.

Diagnostika

Diagnostika apima neurologinį tyrimą, vaizdinius tyrimus, tokius kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT), kurios padeda nustatyti naviko buvimą ir jo dydį. Taip pat gali būti atliekami biopsijos tyrimai, siekiant nustatyti naviko tipą ir jo piktybiškumą. Kita diagnostinė priemonė gali būti smegenų skysčio analizė, kuri gali atskleisti vėžines ląsteles.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo naviko tipo, vietos ir stadijos. Dažniausiai taikomi gydymo metodai yra chirurgija, radioterapija ir chemoterapija. Chirurgija gali būti naudojama siekiant pašalinti naviką, jei tai įmanoma. Radioterapija gali padėti sumažinti naviko dydį ir sustabdyti jo augimą, o chemoterapija gali būti taikoma po operacijos, siekiant sunaikinti likusias vėžines ląsteles. Naujoviškos terapijos, tokios kaip imunoterapija ir taikinio terapija, taip pat pradeda būti taikomos gydant tam tikras piktybines ligas, tačiau jų veiksmingumas vis dar tiriamas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas