Cerebrinis paralyžius

Anatomija

Cerebrinis paralyžius (CP) yra neurologinė būklė, kuri atsiranda dėl smegenų pažeidimo, ypač per pirmuosius gyvenimo metus. Ši liga dažniausiai paveikia motorinę kontrolę, tačiau gali turėti įtakos ir kitoms sistemoms, tokioms kaip sensorinė, pažinimo ir elgesio sistemos. Smegenys, ypač jų motorinės žievės sritys, yra pagrindiniai organai, kurie nefunkcionuoja tinkamai, dėl to atsiranda raumenų spazmai, silpnumas ir koordinacijos sutrikimai. Paveiktos sritys gali apimti piramidines ir ekstrapiramidines sistemas, kurios atsakingos už judesių reguliavimą ir pusiausvyrą.

Ligos aprašymas

Cerebrinis paralyžius apima grupę neurologinių sutrikimų, kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimo, dažniausiai per prenatalinį arba perinatalinį laikotarpį. Tai yra nuolatinė, tačiau ne progresuojanti būklė, kuri gali sukelti įvairių motorinių ir nekontroliuojamų judesių sutrikimų. Ši liga yra svarbi ne tik dėl jos poveikio fizinei sveikatai, bet ir dėl socialinių, emocinių bei psichologinių iššūkių, su kuriais susiduria sergantys asmenys ir jų šeimos. Cerebrinis paralyžius gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant spastinę, ataksinę ir diskinezinę.

Ligos priežastis

Cerebrinio paralyžiaus priežastys gali būti įvairios, tačiau dažniausiai jos apima:

• Priešlaikinį gimdymą, kuris gali sukelti smegenų nepakankamumą.
• Gimdymo komplikacijas, tokias kaip hipoksija (deguonies trūkumas).
• Infekcijas nėštumo metu, pavyzdžiui, toksoplazmozę ar citomegalo virusą.
• Genetinius veiksnius, kurie gali prisidėti prie nervų sistemos vystymosi sutrikimų.

Rizikos faktoriai

• Priešlaikinis gimdymas – vaikai, gimę prieš 37 nėštumo savaites, yra labiau linkę į CP.
• Mažas gimimo svoris – naujagimiai, sveriantys mažiau nei 2500 gramų, turi didesnę riziką.
• Mamos sveikatos problemos – pavyzdžiui, diabetas ar hipertenzija nėštumo metu gali padidinti riziką.
• Infekcijos nėštumo metu – kaip jau minėta, infekcijos gali sukelti smegenų pažeidimus.

Simptomai

• Pagrindiniai cerebrinio paralyžiaus simptomai gali būti:
  • Raumenų spazmai ir rigidiškumas (spastinė forma).
  • Koordinacijos ir pusiausvyros problemos (ataxinė forma).
  • Nekontroliuojami judesiai (diskinezinė forma).
  • Vėlavimas motorinių įgūdžių vystymesi.
  • Kalbos ir komunikacijos sunkumai.

Diagnostika

Cerebrinio paralyžiaus diagnozė dažniausiai remiasi klinikiniais įvertinimais ir istorijos analize. Gydytojai atkreipia dėmesį į vaiko motorinius įgūdžius, raidos vėlavimus ir kitus neurologinius požymius. Papildomi tyrimai, tokie kaip smegenų MRT ar EEG, gali būti naudojami siekiant išsiaiškinti smegenų pažeidimo pobūdį ir laipsnį. Kuo anksčiau diagnozuojama liga, tuo geresni gydymo rezultatai.

Gydymas

Cerebrinio paralyžiaus gydymas yra multidisciplininis ir apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Gydymo galimybės apima:

• Fizioterapiją, kuri padeda stiprinti raumenis ir gerinti motorinius įgūdžius.
• Ergoterapiją, skatinančią kasdienio gyvenimo įgūdžių vystymąsi.
• Vaistų terapiją, kuri gali sumažinti raumenų spazmus ir skausmą.
• Chirurginius sprendimus, jei reikia, siekiant pataisyti raumenų ir kaulų problemas.
• Naujausias terapijas, tokias kaip botulino toksino injekcijos ar nauji neurostimuliacijos metodai, kurie gali padėti pagerinti judesių kontrolę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas