Cerebrovaskulinių ligų padariniai

Anatomija

Cerebrovaskulinės ligos tiesiogiai susijusios su smegenų kraujagyslėmis, kurios apima arterijas, venas ir kapiliarus. Šios ligos gali paveikti tiek smegenų audinį, tiek kraujotaką, sukeldamos įvairius neurologinius sutrikimus. Pagrindinės paveiktos struktūros yra smegenų žievė, smegenų kamienas ir smegenėlės, kurios yra atsakingos už motorinę funkciją, jutimus ir kognityvines funkcijas. Smegenų kraujotakos sutrikimai gali sukelti smegenų infarktus arba hemoragijas, kurios gali turėti ilgalaikių pasekmių žmogaus sveikatai.

Ligos aprašymas

Cerebrovaskulinės ligos yra grupė sutrikimų, kurie veikia smegenų kraujotaką. Šios ligos apima insultą, transientinę išeminę ataką ir smegenų aneurizmas. Insultas gali būti išeminis, kai kraujo tiekimas į smegenis yra sutrikdytas dėl kraujagyslių užsikimšimo, arba hemoraginis, kai kraujagyslė plyšta. Šios ligos yra svarbios, nes jos gali sukelti rimtų neurologinių sutrikimų, invalidumą ir net mirtį. Be to, cerebrovaskulinės ligos dažnai yra susijusios su kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl jų prevencija ir gydymas yra būtini.

Ligos priežastis

Pagrindinės cerebrovaskulinių ligų priežastys apima aterosklerozę, hipertenziją, diabetą, širdies ligas ir kraujo krešėjimo sutrikimus. Aterosklerozė sukelia kraujagyslių sienelių sustorėjimą ir sukietėjimą, o tai gali sukelti kraujo tėkmės sutrikimus. Hipertenzija didina kraujagyslių apkrovą ir gali sukelti jų plyšimą. Diabetas paveikia kraujagyslių būklę ir gali prisidėti prie insulto rizikos. Be to, genetiniai veiksniai ir gyvenimo būdo pasirinkimai, tokie kaip rūkymas ir netinkama mityba, taip pat gali turėti įtakos šių ligų vystymuisi.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni nei 55 metų asmenys turi didesnę riziką susirgti cerebrovaskulinėmis ligomis.
• Rūkymas – nikotinas ir kitos tabako medžiagos gali pakenkti kraujagyslėms.
• Nutukimas – per didelis svoris didina kraujospūdį ir cholesterolio kiekį.
• Fizinis neaktyvumas – mažas fizinis aktyvumas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
• Diabetas – nekontroliuojamas cukraus kiekis kraujyje gali pažeisti kraujagysles.
• Hipertenzija – aukštas kraujospūdis yra vienas iš pagrindinių insulto rizikos veiksnių.

Simptomai

• Lengvi simptomai gali apimti galvos skausmą, galvos svaigimą, regėjimo sutrikimus ir pusiausvyros problemas.
• Vidutiniai simptomai gali būti kalbos sutrikimai, raumenų silpnumas ar paralyžius vienoje kūno pusėje.
• Sunkūs simptomai apima sąmonės netekimą, rimtus neurologinius sutrikimus ir mirtį.

Diagnostika

Cerebrovaskulinių ligų diagnostika apima anamnezės rinkimą, fizinį tyrimą ir įvairius diagnostinius tyrimus. Dažniausiai naudojami tyrimai yra kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kurie leidžia vizualizuoti smegenų struktūras ir nustatyti kraujotakos sutrikimus. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti cholesterolio, cukraus ir kitų medžiagų lygį. Kartais gali prireikti angiografijos, siekiant ištirti kraujagyslių būklę.

Gydymas

Cerebrovaskulinių ligų gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Medicininis gydymas dažnai apima vaistus, tokius kaip antikoaguliantai, trombolikai ir antihipertenziniai preparatai. Šie vaistai padeda sumažinti kraujo krešulių riziką ir normalizuoti kraujospūdį. Nemedicininiai gydymo būdai apima gyvenimo būdo pakeitimus, tokius kaip sveika mityba, fizinis aktyvumas ir rūkymo nutraukimas. Naujausios terapijos galimybės apima intervencines procedūras, tokias kaip endovaskulinė terapija, kuri gali padėti atkurti kraujo tėkmę smegenyse po insulto.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas