Cheminis nudegimas

Anatomija

Cheminis nudegimas yra liga, kuri tiesiogiai veikia odą ir gleivines, priklausomai nuo cheminės medžiagos pobūdžio. Paveiktos sritys dažniausiai yra epidermis, dermis ir gali pasiekti net poodinius audinius. Cheminiai nudegimai gali sukelti sunkius audinių pažeidimus, o kai kuriais atvejais netgi paveikti vidaus organus, jei cheminė medžiaga patenka į organizmą per kvėpavimo takus arba virškinimo sistemą. Dėl to gali būti pažeistos kvėpavimo sistemos, virškinimo trakto ir netgi nervų sistemos funkcijos.

Ligos aprašymas

Cheminis nudegimas atsiranda, kai oda ar gleivinės kontaktuoja su agresyviomis cheminėmis medžiagomis, tokiomis kaip rūgštys, šarmų tirpalai ar kitos toksiškos medžiagos. Liga gali pasireikšti įvairiais sunkumo laipsniais, priklausomai nuo cheminės medžiagos koncentracijos ir poveikio trukmės. Cheminiai nudegimai yra svarbūs, nes jie gali sukelti ilgalaikių pasekmių, įskaitant infekcijas, randus ir netgi funkcinę negalią. Be to, sunkių nudegimų atveju gali prireikti chirurginių intervencijų.

Ligos priežastis

Pagrindinės cheminio nudegimo priežastys yra tiesioginis kontaktas su agresyviomis cheminėmis medžiagomis. Tai gali būti rūgštys (pvz., sieros rūgštis, druskos rūgštis), šarmai (pvz., natrio hidroksidas), bei kitos korozinės medžiagos, tokios kaip chloras ar amoniakas. Mechanizmai, kurie sukelia nudegimus, apima audinių denatūraciją, uždegimą ir nekrozę. Rizikos veiksniai gali būti profesinė veikla, aplinkos sąlygos ir netgi netinkamas cheminių medžiagų laikymas.

Rizikos faktoriai

• Profesinė veikla: asmenys, dirbantys chemijos pramonėje, laboratorijose ar statybose, yra labiau linkę patirti cheminius nudegimus.
• Neteisingas cheminių medžiagų laikymas: netinkamos saugojimo sąlygos gali padidinti cheminio nudegimo riziką.
• Trūksta apsaugos priemonių: asmenys, kurie nesinaudoja tinkamomis apsaugos priemonėmis, pvz., pirštinėmis ar akinių, gali lengviau patirti nudegimus.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti paraudimą, skausmą, patinimą ir pūslės formavimąsi paveiktoje srityje. Lengvi nudegimai gali sukelti diskomfortą, o sunkesni gali sukelti intensyvų skausmą, audinių nekrozę arba net šoką.

Diagnostika

Cheminiai nudegimai diagnozuojami remiantis klinikiniais simptomais ir paciento istorija. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą, norėdamas įvertinti nudegimo sunkumą, ir gali prireikti papildomų tyrimų, tokių kaip odos biopsija ar laboratoriniai tyrimai, siekiant nustatyti cheminės medžiagos tipą ir galimą poveikį organizmui.

Gydymas

Cheminių nudegimų gydymas priklauso nuo nudegimo sunkumo. Lengvi nudegimai gali būti gydomi vietiniais preparatais, tokiais kaip antiseptikai ir drėkinamosios medžiagos. Sunkesniems nudegimams gali prireikti skausmą malšinančių vaistų, antiseptinių tvarsčių ir net chirurginių procedūrų, tokių kaip odos transplantacija. Naujausios terapijos galimybės apima ląstelių terapiją ir regeneracinius gydymo metodus, kurie gali padėti pagreitinti gijimą ir sumažinti randų susidarymą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas