Chlamidijų sukelta limfogranuloma

Anatomija

Chlamidijų sukelta limfogranuloma, dar vadinama limfogranuloma venerum, yra infekcinė liga, kuri dažniausiai paveikia limfmazgius ir reprodukcinius organus. Ši liga yra susijusi su žmogaus limfine sistema, ypač su inguinaliniais limfmazgiais, kurie gali būti padidėję ir uždegę. Pagrindinė infekcija paprastai prasideda genitalinėje srityje, tačiau vėliau gali plisti į kitus organus, pavyzdžiui, į išangę ir šlaplę. Dėl šios ligos pažeidžiamas ir bendras imunitetas, o tai gali turėti įtakos visai organizmo anatomijai.

Ligos aprašymas

Chlamidijų sukelta limfogranuloma yra lėtinė infekcija, kurią sukelia Chlamydia trachomatis bakterijos. Ši liga dažniausiai pasireiškia jaunoms suaugusiems asmenims, ypač tiems, kurie yra seksualiai aktyvūs. Limfogranuloma dažnai diagnozuojama kaip lytiniu keliu plintanti infekcija, o jos svarba kyla iš galimo ilgalaikio poveikio reprodukcinei sveikatai, tokiam kaip nevaisingumas. Liga gali sukelti rimtų komplikacijų, jei nebus tinkamai gydoma.

Ligos priežastis

Pagrindinė ligos priežastis yra Chlamydia trachomatis bakterijų infekcija. Šios bakterijos perduodamos seksualiniu keliu, todėl rizika užsikrėsti didėja, kai asmuo turi daug seksualinių partnerių. Be to, infekcija gali būti perduota ir iš motinos vaikui gimdymo metu. Mechanizmai, kuriais bakterijos sukelia ligą, apima uždegimo atsaką, kuris sukelia limfmazgių patinimą ir skausmą. Kiti rizikos veiksniai gali apimti silpną imunitetą ir ankstesnes lytiniu keliu plintančias infekcijas.

Rizikos faktoriai

• Dažnas seksualinių partnerių keitimas, kuris didina užsikrėtimo riziką.
• Neapsaugoti lytiniai santykiai, ypač su asmenimis, turinčiais lytiniu keliu plintančių infekcijų.
• Silpna imuninė sistema, kuri gali padidinti jautrumą infekcijoms.
• Ankstesnės chlamidijų ar kitų lytiniu keliu plintančių infekcijų istorija.

Simptomai

• Pirmieji ligos simptomai gali būti lengvi, tačiau vėliau gali pasireikšti stiprus skausmas, patinimas ir uždegimas genitalijų srityje.
• Limfmazgių padidėjimas, ypač inguinaliniuose limfmazgiuose, dažnai lydimas skausmo.
• Gali pasireikšti karščiavimas, nuovargis ir bendras negalavimas.
• Vėlesnėse ligos stadijose gali pasireikšti komplikacijos, tokios kaip abscesai arba fistulės.

Diagnostika

Chlamidijų sukelta limfogranuloma diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais, pacientų istorija ir laboratoriniais tyrimais. Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti chlamidijų antikūnus, taip pat gali būti atliekami tepinėlių tyrimai iš pažeistų vietų. Ultragarsas gali būti naudojamas vizualizuoti padidėjusius limfmazgius ir kitus pažeidimus. Gydytojai gali atlikti ir biopsiją, jei yra įtarimų dėl rimtesnių komplikacijų.

Gydymas

Chlamidijų sukelta limfogranuloma gydoma antibiotikais, dažniausiai tetraciklinais ar doksiciklinu. Gydymo trukmė yra maždaug 21 diena, tačiau gali skirtis priklausomai nuo ligos sunkumo. Be antibiotikų, pacientams gali būti rekomenduojama vartoti skausmą malšinančius vaistus ir laikytis poilsio režimo. Esant sunkioms komplikacijoms, gali prireikti chirurginio gydymo. Naujoviškos terapijos galimybės, tokių kaip imunoterapija, šiuo metu tiriamos, tačiau dar nėra plačiai taikomos klinikinėje praktikoje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas