Cholecistitas

Anatomija

Cholecistitas yra liga, paveikianti tulžies pūslę, kuri yra mažas maišelio formos organas, esantis po kepenimis. Tulžies pūslė kaupia tulžį, kurią gamina kepenys, ir išskiria ją į plonąją žarną, kad padėtų virškinti riebalus. Šios ligos metu dažniausiai uždegama tulžies pūslė, o tai gali turėti įtakos virškinimo sistemai, ypač riebalų apdorojimui. Uždegimas gali sukelti skausmą ir diskomfortą, o sunkiais atvejais net ir komplikacijas, tokius kaip tulžies pūslės perforacija arba abscesas.

Ligos aprašymas

Cholecistitas yra tulžies pūslės uždegimas, kuris gali būti ūmus arba lėtinis. Ūminis cholecistitas dažniausiai pasireiškia staiga ir reikalauja skubios medicininės intervencijos, o lėtinis cholecistitas gali vystytis per ilgą laiką. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, jei nebus gydoma. Be to, cholecistitas gali turėti didelę įtaką paciento gyvenimo kokybei, sukeldamas nuolatinį skausmą ir diskomfortą.

Ligos priežastis

Cholecistito priežastys dažniausiai yra tulžies akmenys, kurie užkemša tulžies pūslės kanalus, sukeldami uždegimą. Be akmenų, cholecistitas gali atsirasti dėl infekcijų, traumų ar kitų sveikatos sutrikimų, kurie paveikia tulžies pūslės funkciją. Taip pat gali pasitaikyti ir tulžies pūslės disfunkcija, kai tulžis negali tinkamai išsiskirti, todėl susikaupia ir sukelia uždegimą.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresni nei 40 metų žmonės dažniau serga cholecistitu.
• Nutukimas: antsvoris padidina tulžies akmenų susidarymo riziką.
• Moters lytis: moterys serga cholecistitu dažniau nei vyrai, ypač nėštumo metu.
• Genetika: šeimyninė anamnezė gali padidinti ligos riziką.
• Dietos ypatumai: riebus ir nesubalansuotas maistas gali prisidėti prie akmenų susidarymo.

Simptomai

• Pagrindiniai cholecistito simptomai apima stiprų skausmą dešinėje pilvo pusėje, kuris gali plisti į nugarą ar dešinį petį.
• Pacientai gali jausti pykinimą, vėmimą ir karščiavimą.
• Be to, gali pasireikšti virškinimo sutrikimai, tokie kaip viduriavimas ar pilvo pūtimas.

Diagnostika

Cholecistito diagnozė dažniausiai atliekama naudojant anamnezės surinkimą, fizinį ištyrimą ir vaizdo diagnostikos metodus, tokius kaip ultragarsas ar kompiuterinė tomografija. Šie tyrimai padeda nustatyti uždegimo buvimą ir galimus tulžies akmenis. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti uždegimo žymenis ir infekcijos požymius.

Gydymas

Cholecistito gydymas priklauso nuo ligos tipo ir sunkumo. Ūminis cholecistitas dažnai reikalauja hospitalizacijos ir chirurginės intervencijos, dažniausiai laparoskopinės cholecistektomijos – tulžies pūslės pašalinimo. Lėtinis cholecistitas gali būti gydomas vaistais, skirtais skausmui malšinti, ir dietos pakeitimais. Naujoviškos terapijos galimybės apima minimaliai invazines procedūras, skirtas akmenų pašalinimui, ir vaistus, kurie gali ištirpinti tulžies akmenis. Svarbu, kad gydymas būtų pritaikytas individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę ir ligos sunkumą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas