Chondrosarkoma

Anatomija

Chondrosarkoma yra reta vėžio forma, kuri daugiausia paveikia kaulų ir kremzlių audinius. Tai piktybinis navikas, kuris dažniausiai atsiranda dideliuose kauluose, tokiuose kaip klubakaulis, šlaunikaulis ir šonkauliai. Chondrosarkoma gali paveikti ir kremzlinį audinį, esantį sąnariuose, todėl ji gali turėti įtakos raumenų ir kaulų sistemai, o tai gali sukelti skausmą ir judėjimo apribojimus. Liga gali būti lokalizuota arba metastazuoti į kitus organus, tokius kaip plaučiai, kas gali turėti rimtų pasekmių visam organizmui.

Ligos aprašymas

Chondrosarkoma yra piktybinis navikas, kuris išsivysto iš kremzlinio audinio. Ji yra antra pagal dažnumą kaulų vėžio forma, po osteosarkomos. Ši liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai diagnozuojama suaugusiems žmonėms, ypač vyresniems nei 40 metų. Chondrosarkomos pobūdis gali būti labai skirtingas – nuo lėtos augimo formos iki agresyvesnių variantų, kurie greitai metastazuojasi. Šios ligos svarba kyla iš jos galimo poveikio paciento gyvenimo kokybei, gydymo sudėtingumo ir prognozės, kuri gali būti nepalanki, ypač pažengusiais atvejais.

Ligos priežastis

Chondrosarkomos priežastys vis dar nėra visiškai suprantamos, tačiau manoma, kad genetiniai veiksniai ir tam tikros ligos gali prisidėti prie jos atsiradimo. Kai kurie tyrimai rodo, kad pacientams, sergantiems Pageto liga, osteochondromomis ar kitomis kremzlinėmis patologijomis, rizika susirgti chondrosarkoma gali būti didesnė. Be to, radiacijos poveikis ir tam tikri chemikalai gali būti laikomi rizikos veiksniais, tačiau šie ryšiai dar nėra visiškai patvirtinti.

Rizikos faktoriai

• Amžius: dažniau diagnozuojama vyresniems nei 40 metų žmonėms.
• Genetiniai veiksniai: turintiems šeimos anamnezėje kaulų vėžį ar kitas kremzlines ligas.
• Radiacijos poveikis: anksčiau gauta radiacija gali padidinti riziką.
• Kremzlinės ligos: tokios kaip osteochondromos, gali būti susijusios su didesne rizika.

Simptomai

• Pagrindiniai chondrosarkomos simptomai gali apimti skausmą paveiktoje srityje, kuris gali būti nuolatinis arba pasireikšti tik judant.
• Pabrinkimas ar patinimas aplink naviko vietą.
• Judėjimo apribojimai, ypač jei navikas yra šalia sąnario.
• Retais atvejais gali pasireikšti bendrieji simptomai, tokie kaip svorio kritimas, nuovargis ar karščiavimas.

Diagnostika

Chondrosarkomos diagnozė paprastai prasideda nuo fizinio tyrimo ir anamnezės surinkimo. Gydytojas gali rekomenduoti vaizdinius tyrimus, tokius kaip rentgeno nuotraukos, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kad geriau įvertintų naviko dydį ir lokalizaciją. Galiausiai, galutinei diagnozei patvirtinti dažnai reikalinga biopsija, kurios metu paimamas audinio mėginys analizei.

Gydymas

Chondrosarkomos gydymas priklauso nuo naviko tipo, dydžio ir stadijos. Pagrindinis gydymo metodas yra chirurgija, kurios metu siekiama visiškai pašalinti naviką. Jei navikas yra agresyvus arba metastazavęs, gali būti rekomenduojama papildoma terapija, tokia kaip chemoterapija ar radioterapija. Naujausios terapijos galimybės apima tikslinę terapiją, kuri orientuota į specifinius molekulinius tikslus naviko ląstelėse. Be to, pacientams gali būti siūlomos reabilitacijos programos, siekiant atkurti judėjimo funkciją ir gyvenimo kokybę po gydymo.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas