Cisticerkozė

Anatomija

Cisticerkozė yra liga, kurią sukelia parazitiniai kirminai, vadinami cisticerkais, kurie priklauso Taenia solium rūšiai. Ši liga ypač paveikia žmogaus centrinę nervų sistemą, raumenis ir, kartais, akis. Cisticerkai gali patekti į žmogaus organizmą per virškinimo traktą, kur jie gali migruoti ir kauptis įvairiuose organuose. Dažniausiai cisticerkai randami smegenyse, kur jie gali sukelti cisticerkozę, sukeliančią neurologinius simptomus, tokius kaip galvos skausmai, epilepsijos priepuoliai ir kiti neurologiniai sutrikimai. Raumenyse cisticerkai gali sukelti skausmą ir diskomfortą, o akyse jie gali sukelti regėjimo sutrikimus.

Ligos aprašymas

Cisticerkozė yra parazitinė liga, kuri atsiranda, kai žmogus praryja Taenia solium kiaušinėlius, paprastai per užkrėstą maistą ar vandenį. Po to, kai kiaušiniai patenka į organizmą, jie išsivysto į cisticerkus, kurie gali migruoti ir įsitvirtinti įvairiuose organuose. Ši liga yra svarbi dėl jos galimo poveikio centrinei nervų sistemai, dėl ko gali pasireikšti sunkių neurologinių simptomų. Cisticerkozė yra viena iš pagrindinių priežasčių, sukeliančių epilepsiją regionuose, kur ši liga yra plačiai paplitusi.

Ligos priežastis

Cisticerkozės priežastis yra Taenia solium parazitas, kurio kiaušiniai patenka į žmogaus organizmą per užkrėstą maistą, vandenį ar tiesioginį kontaktą su užkrėstu gyvūnu. Parazitas gali išgyventi žmogaus žarnyne ir, pasiekęs tam tikrą brandą, migruoti į kitus organus. Rizikos veiksniai, kurie prisideda prie cisticerkozės išsivystymo, apima prastą sanitariją, higienos trūkumą, nesaugų maisto ruošimą ir valymą, taip pat gyvenimą tose vietovėse, kuriose ši liga yra endeminė.

Rizikos faktoriai

• Prasta sanitarija – dažnai cisticerkozė pasitaiko šalyse, kuriose trūksta švaraus vandens ir higienos sąlygų.
• Netinkama maisto gamyba – nesaugus maisto ruošimas gali sukelti užkrėtimo riziką.
• Gyvenimas endeminėse zonose – žmonės, gyvenantys regionuose, kur cisticerkozė yra paplitusi, yra labiau linkę užsikrėsti.

Simptomai

• Cisticerkozės simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių. Lengvi simptomai apima galvos skausmus ir lengvą diskomfortą, o sunkesni simptomai gali apimti epilepsijos priepuolius, neurologinius sutrikimus, regėjimo problemas ir raumenų skausmus. Kai kuriais atvejais simptomai gali pasireikšti tik po kelių metų nuo užsikrėtimo.

Diagnostika

Cisticerkozė diagnozuojama naudojant įvairius tyrimus. Dažniausiai taikomi vaizdiniai tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT), kurie leidžia vizualizuoti cisticerkus organizme, ypač smegenyse. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, kurie padeda nustatyti imuninį atsaką į parazitą.

Gydymas

Cisticerkozės gydymas gali apimti vaistus, tokius kaip prazikvantelis ir albendazolas, kurie padeda sunaikinti parazitus organizme. Taip pat gali būti skiriamas simptominis gydymas, pavyzdžiui, antiepileptikai, jei pasireiškia epilepsijos priepuoliai. Be to, chirurginė intervencija gali būti reikalinga, jei cisticerkai sukelia rimtus neurologinius ar kitus sutrikimus. Naujoviškos terapijos galimybės nuolat tyrinėjamos, siekiant pagerinti gydymo efektyvumą ir sumažinti galimas komplikacijas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas