Cistocelė

Anatomija

Cistocelė yra liga, susijusi su moterų šlapimo pūslės ir makšties anatomija. Tai yra būklė, kai šlapimo pūslė nusileidžia ir išsikiša į makšties sienelę, sukeldama diskomfortą ir įvairius simptomus. Cistocelės atsiradimas dažnai yra susijęs su silpnėjančiais raumenimis ir jungiamaisiais audiniais, kurie palaiko šlapimo pūslę ir kitas organus dubens srityje. Ši liga gali paveikti šlapimo takus, makštį ir netgi gretimas struktūras, todėl svarbu suprasti, kaip šios anatomijos dalys sąveikauja tarpusavyje.

Ligos aprašymas

Cistocelė, dar vadinama šlapimo pūslės išvarža, yra būklė, kai šlapimo pūslė nusileidžia ir išsikiša į makšties sienelę. Tai gali sukelti įvairius simptomus, tokius kaip šlapimo nelaikymas, diskomfortas makštyje ar jausmas, kad šlapimo pūslė nėra visiškai tuščia. Cistocelė yra svarbi, nes ji gali turėti įtakos moters gyvenimo kokybei, sukelti skausmą ir emocinį stresą. Be to, ši liga gali sukelti komplikacijų, tokių kaip šlapimo takų infekcijos.

Ligos priežastis

Pagrindinės cistocelės priežastys apima raumenų ir jungiamojo audinio silpnėjimą, kuris gali atsirasti dėl įvairių veiksnių. Dažniausiai cistocelė vystosi po nėštumo ir gimdymo, kai dubens raumenys ir audiniai yra ištempti. Taip pat gali prisidėti menopauzė, kai sumažėja estrogeno kiekis, ir tam tikros sveikatos būklės, pavyzdžiui, lėtinės kosulys ar vidurių užkietėjimas, kurie sukelia padidintą spaudimą dubens srityje. Be to, genetiniai veiksniai gali turėti įtakos šios ligos vystymuisi.

Rizikos faktoriai

• Nėštumas ir gimdymas – šie procesai gali sukelti dubens raumenų silpnėjimą.
• Menopauzė – hormonų pokyčiai gali paveikti jungiamojo audinio struktūrą.
• Amžius – vyresniame amžiuje padidėja rizika dėl natūralaus raumenų silpnėjimo.
• Viršsvoris – papildomas svoris gali didinti spaudimą dubens organams.
• Genetiniai veiksniai – šeimyninė polinkis gali padidinti riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai cistocelės simptomai apima diskomfortą makštyje, jausmą, kad šlapimo pūslė nėra visiškai tuščia, ir šlapimo nelaikymą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti skausmas lytinių santykių metu. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo cistocelės laipsnio.

Diagnostika

Cistocelė diagnozuojama atliekant fizinį tyrimą, kurio metu gydytojas gali nustatyti makšties sienelės išsikišimą. Papildomi tyrimai gali apimti ultragarsą arba urodinaminį tyrimą, kurio metu vertinamas šlapimo pūslės funkcionalumas. Gydytojas taip pat gali paprašyti paciento aprašyti simptomus ir ligos istoriją, kad geriau suprastų būklę.

Gydymas

Cistocelės gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Nemedicininiai sprendimai apima fizinę terapiją ir dubens raumenų stiprinimo pratimus, kurie gali padėti pagerinti simptomus. Medicininiu požiūriu gydymas gali apimti chirurginę intervenciją, siekiant atstatyti normalų šlapimo pūslės padėtį. Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazines procedūras, tokias kaip transvaginalinė plastika, kurios leidžia sumažinti atsigavimo laiką ir komplikacijų riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas