CNS lėtinė virusinė infekcija

Anatomija

CNS lėtinė virusinė infekcija (centrinės nervų sistemos lėtinė virusinė infekcija) dažniausiai paveikia smegenis ir nugaros smegenis, kurie yra pagrindiniai centrinės nervų sistemos komponentai. Virusai gali sukelti uždegiminius procesus, kurie pažeidžia neuronų struktūras ir funkcijas, o tai gali turėti ilgalaikių pasekmių. Paveiktos zonos gali apimti smegenų žievę, hipokampą, smegenų kamieną ir nugaros smegenis. Dėl šių pažeidimų gali sutrikti nervų signalų perdavimas, kas lemia įvairius neurologinius simptomus.

Ligos aprašymas

CNS lėtinė virusinė infekcija yra būklė, kurioje virusai, tokie kaip ŽIV, herpes simplex virusas ar kiti neurotropiniai virusai, ilgą laiką išlieka organizme ir sukelia nuolatinį uždegimą centrinėje nervų sistemoje. Ši liga gali pasireikšti kaip lėtinė encefalito forma, kuriai būdingas ilgalaikis neurologinių funkcijų sutrikimas. Ligos svarba kyla iš jos gebėjimo sukelti sunkius neurologinius sutrikimus, kurie gali smarkiai paveikti paciento gyvenimo kokybę ir kasdienius įgūdžius.

Ligos priežastis

Pagrindinės CNS lėtinės virusinės infekcijos priežastys yra virusinės infekcijos, kurios gali būti įgyjamos per kontaktą su užsikrėtusiais asmenimis, per kraują, seksualiniu keliu arba per motinos pieną. Virusai, tokie kaip ŽIV, citomegalo virusas ir herpes simplex virusas, gali sukelti ilgalaikę infekciją, o organizmo imuninė sistema nesugeba visiškai pašalinti šių patogenų. Mechanizmai, dėl kurių virusai sukelia neurologinius pažeidimus, gali apimti uždegiminių citokinų išsiskyrimą, tiesioginį neuronų pažeidimą ir autoimuninių reakcijų vystymąsi.

Rizikos faktoriai

• Imuninės sistemos sutrikimai – asmenys, turintys silpną imuninę sistemą, yra labiau linkę į lėtines virusines infekcijas.
• ŽIV infekcija – žmonės, sergantys ŽIV, dažnai patiria CNS sutrikimus dėl viruso poveikio nervų sistemai.
• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau susiduria su lėtinėmis infekcijomis dėl sumažėjusios imuninės atsparybės.
• Genetiniai veiksniai – tam tikri genetiniai polinkiai gali padidinti riziką užsikrėsti virusais, kurie sukelia CNS pažeidimus.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti galvos skausmus, neurologinius sutrikimus, tokius kaip atminties praradimas, nuotaikų kaita, motorinių funkcijų sutrikimai ir epilepsijos priepuoliai. Simptomai gali svyruoti nuo lengvo diskomforto iki sunkių neurologinių pažeidimų, kurie gali reikšti didelį funkcionalumo sumažėjimą.

Diagnostika

Diagnostika apima išsamius neurologinius tyrimus, MRT (magnetinio rezonanso tomografiją) ir KT (kompiuterinę tomografiją), siekiant įvertinti smegenų struktūrinius pokyčius. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti virusų buvimą organizme, ir smegenų skysčio analizė, kad būtų galima patvirtinti uždegiminį procesą CNS.

Gydymas

Gydymas gali apimti antivirusinius vaistus, kurie padeda slopinti viruso aktyvumą, taip pat imuninę terapiją, siekiant sustiprinti organizmo atsaką į infekciją. Be to, simptominis gydymas, pavyzdžiui, skausmą malšinantys vaistai, antidepresantai ir neurologiniai vaistai, gali būti naudojami siekiant palengvinti simptomus. Naujausios terapijos galimybės apima biologinę terapiją ir naujų vaistų kūrimą, skirtą specifiniams virusams, sukeliantiems CNS pažeidimus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas