Daugiausia lytiniu keliu plintančių infekcijų nešiotojas

Anatomija

Daugiausia lytiniu keliu plintančių infekcijų (LKPI) nešiotojas yra asmuo, kuris nešioja tam tikras infekcijas, tačiau gali neturėti jokių akivaizdžių simptomų. Ši liga yra susijusi su reprodukcine sistema, ypač su tokiais organais kaip varpa, makštis, gimdos kaklelis ir šlaplė. Infekcijos gali paveikti ir kitus organus, įskaitant šlapimo sistemą bei, retais atvejais, kraujotakos sistemą, sukeldamos platesnes komplikacijas. Su šia liga gali būti susijusi ir imuninė sistema, nes organizmo atsakas į infekciją gali skirtis priklausomai nuo asmens imuninės būklės.

Ligos aprašymas

Daugiausia lytiniu keliu plintančių infekcijų nešiotojas apima įvairias bakterines, virusines ir parazitines infekcijas, tokias kaip chlamidijos, gonorėja, sifilis, herpesas ir ŽIV. Šios infekcijos gali būti perduodamos per lytinius santykius, o nešiotojas gali būti neatsargus, nes dažnai nejaučia jokių simptomų. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant nevaisingumą, lėtines ligas ir padidintą ŽIV užsikrėtimo riziką. Be to, infekcijų plitimas gali turėti didelę socialinę ir ekonominę įtaką visuomenėje.

Ligos priežastis

Pagrindinės LKPI priežastys yra įvairūs mikroorganizmai, kurie gali patekti į organizmą per lytinius santykius. Bakterijos, tokios kaip Chlamydia trachomatis ir Neisseria gonorrhoeae, bei virusai, pavyzdžiui, herpes simplex virusas ir žmogaus papilomos virusas, yra dažniausios infekcijų priežastys. Kiti rizikos veiksniai apima nesaugius lytinius santykius, daugybę partnerių, ankstesnes infekcijas, o taip pat ir imuninės sistemos silpnėjimą. Infekcijos gali būti perduodamos ir per kontaktą su užkrėstomis kūno skysčių dalimis.

Rizikos faktoriai

• Jaunas amžius: jauni žmonės dažnai turi didesnį rizikos faktorių dėl didesnio seksualinio aktyvumo ir mažesnio informuotumo apie saugų seksą.
• Neapsaugoti lytiniai santykiai: nesaugių lytinių santykių praktika, ypač su nepažįstamaisiais, žymiai padidina infekcijos riziką.
• Didelis partnerių skaičius: asmenys, turintys daug lytinių partnerių, turi didesnę riziką užsikrėsti LKPI.
• Ankstesnės infekcijos: asmenys, kurie jau buvo užsikrėtę kitomis lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis, yra labiau linkę į naujas infekcijas.

Simptomai

• Simptomai gali labai skirtis, tačiau dažniausiai pasitaiko: niežulys, deginimas šlapinantis, neįprastas išskyros iš lytinių organų, skausmas lytinių santykių metu, bei padidėję limfmazgiai. Kai kuriais atvejais ligos simptomai gali būti visiškai nebūtini, o infekcija gali būti aptinkama tik atlikus laboratorinius tyrimus.

Diagnostika

Daugiausia lytiniu keliu plintančių infekcijų diagnostika paprastai apima laboratorinius tyrimus, tokius kaip kraujo tyrimai, šlapimo analizė ir tepinėliai iš lytinių organų. Gydytojai gali atlikti ir specialius testus, kad nustatytų konkrečias bakterijas ar virusus. Svarbu, kad asmenys, kurie turi rizikos veiksnių arba simptomų, kreiptųsi į gydytoją dėl diagnostinių tyrimų.

Gydymas

Ligos gydymas priklauso nuo konkrečios infekcijos tipo. Dauguma bakterinių infekcijų, tokių kaip chlamidijos ir gonorėja, gali būti sėkmingai gydomos antibiotikais. Virusinės infekcijos, pavyzdžiui, herpesas, gydomos antivirusiniais vaistais. Be to, svarbu informuoti visus lytinius partnerius apie galimą užsikrėtimo riziką, kad būtų galima užkirsti kelią infekcijos plitimui. Prevencinės priemonės, tokios kaip prezervatyvų naudojimas, taip pat yra esminės, siekiant sumažinti infekcijų riziką. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso, padeda sumažinti riziką užsikrėsti tam tikromis infekcijomis.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas