Dauginė mieloma

Anatomija

Dauginė mieloma yra vėžinė liga, kuri paveikia plazmos ląsteles, esančias kaulų čiulpuose. Plazmos ląstelės yra specializuotos baltųjų kraujo kūnelių rūšys, atsakingos už imuninių antikūnų gamybą. Ši liga dažniausiai pažeidžia kaulų čiulpus, tačiau gali paveikti ir kitus organus, tokius kaip inkstai, kepenys ir blužnis. Mielomos ląstelės, besikaupdamos kaulų čiulpuose, sukelia kaulų pažeidimus ir gali sukelti komplikacijas, tokias kaip kaulų lūžiai ir anemija.

Ligos aprašymas

Dauginė mieloma yra kloninė plazmos ląstelių proliferacija, kuri sukelia nenormalios imunoglobulinų gamybą. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti sunkių sveikatos problemų, įskaitant kaulų skausmus, inkstų nepakankamumą ir imuninės sistemos nusilpimą. Dauginė mieloma dažniausiai diagnozuojama vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau gali pasitaikyti ir jaunesniems pacientams. Liga yra lėtinė ir gali turėti skirtingą progresavimo greitį, todėl gydymas ir stebėjimas yra labai svarbūs.

Ligos priežastis

Tikslios dauginės mielomos priežastys nėra visiškai suprantamos, tačiau manoma, kad genetiniai veiksniai, aplinkos poveikis ir imuninės sistemos anomalijos gali prisidėti prie jos vystymosi. Galimi mechanizmai apima chromosomų pokyčius plazmos ląstelėse, kurie sukelia jų nenormalų augimą. Be to, tam tikri virusai, tokie kaip Epstein-Barr virusas, taip pat gali padidinti riziką susirgti šia liga.

Rizikos faktoriai

• Amžius: Dauginė mieloma dažniausiai pasitaiko vyresniems nei 65 metų žmonėms.
• Rasė: Tyrimai rodo, kad afroamerikiečiai serga dažniau nei kaukaziečiai.
• Šeimos anamnezė: Jei šeimoje buvo mielomos atvejų, rizika susirgti didėja.
• Tam tikros profesijos: Darbas su chemikalais ar radiacija gali padidinti riziką.

Simptomai

• Dažniausi simptomai apima kaulų skausmus, nuovargį, anemiją, inkstų problemas, padidėjusią infekcijų riziką ir hiperkalcemiją (padidėjusią kalcio koncentraciją kraujyje). Kai kurie pacientai gali patirti svorio kritimą ir apetito praradimą.

Diagnostika

Dauginės mielomos diagnostika apima kraujo tyrimus, kurie padeda nustatyti nenormalius baltymus, susijusius su liga. Be to, atliekami šlapimo tyrimai, kad būtų galima patikrinti Bence-Jones baltymus. Vaizdo tyrimai, tokie kaip rentgeno spinduliai, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), naudojami kaulų pažeidimams nustatyti. Galiausiai, kaulų čiulpų biopsija yra būtina norint patvirtinti diagnozę ir įvertinti ląstelių pokyčius.

Gydymas

Dauginės mielomos gydymas gali apimti chemoterapiją, imunoterapiją, steroidus ir, kai kuriais atvejais, kaulų čiulpų transplantaciją. Naujausios terapijos galimybės apima monokloninius antikūnus ir proteasomų inhibitorius, kurie padeda kontroliuoti ligą. Taip pat svarbu palaikyti gerą gyvenimo kokybę, todėl pacientai gali gauti papildomą paramą, tokią kaip fizinė terapija ir psichologinė pagalba, siekiant sumažinti simptomus ir pagerinti bendrą savijautą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas