Dauginė ūminė miliarinė tuberkuliozė

Anatomija

Dauginė ūminė miliarinė tuberkuliozė yra liga, kuri paveikia plaučius ir gali išplisti į kitus organus, tokius kaip kepenys, inkstai, smegenys ir kaulai. Šios ligos metu tuberkuliozės bacilos, sukeliančios Mycobacterium tuberculosis, patenka į kraujotaką ir sukelia daugelio mažų tuberkuliozinių židinių, vadinamų miliariniais židiniais, formavimąsi. Šie židiniai gali būti matomi rentgeno nuotraukose, o jų buvimas rodo sisteminę infekciją. Paveikti organai gali prarasti savo funkciją dėl uždegiminių procesų ir audinių pažeidimų.

Ligos aprašymas

Dauginė ūminė miliarinė tuberkuliozė yra sunkus ir potencialiai gyvybei pavojingas infekcinis susirgimas. Jis atsiranda, kai tuberkuliozės bakterijos patenka į kraują ir sukelia daugelio mažų tuberkuliozinių židinių formavimąsi visuose organuose. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti greitą paciento būklės pablogėjimą ir reikalauja skubios medicininės intervencijos. Nepaisant pažangos tuberkuliozės gydyme, ši liga vis dar kelia didelį pavojų, ypač imunodeficito būsenose.

Ligos priežastis

Pagrindinė dauginės ūminės miliarinės tuberkuliozės priežastis yra Mycobacterium tuberculosis infekcija. Ši bakterija dažniausiai plinta per oro lašelius, kai užsikrėtęs žmogus kosėja ar čiaudi. Infekcija gali prasidėti plaučiuose, tačiau gali išplisti į kraujotaką ir sukelti sisteminę infekciją. Rizikos veiksniai, kurie gali padidinti ligos išsivystymo tikimybę, apima susilpnėjusią imuninę sistemą (pvz., dėl ŽIV infekcijos), netinkamą mitybą, lėtinį stresą ir gyvenimo sąlygas, kurios skatina infekcijos plitimą.

Rizikos faktoriai

• ŽIV infekcija – sumažina organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis, todėl padidina tuberkuliozės riziką.
• Netinkama mityba – silpnina imuninę sistemą ir didina infekcijos riziką.
• Gyvenimo sąlygos – perpildytos ir netinkamos higienos sąlygos skatina tuberkuliozės plitimą.
• Rūkymas – padidina plaučių ligų riziką ir silpnina imuninę sistemą.

Simptomai

• Pradiniai simptomai gali būti nespecifiniai, tokie kaip karščiavimas, prakaitavimas, nuovargis, svorio kritimas ir apetito praradimas.
• Vėliau gali pasireikšti kvėpavimo sutrikimai, krūtinės skausmai, kosulys su skrepliais, kuriuose gali būti kraujo.
• Sunki ligos forma gali sukelti organų nepakankamumą ir greitą paciento būklės pablogėjimą.

Diagnostika

Dauginės ūminės miliarinės tuberkuliozės diagnostika apima kelis tyrimus. Pirmiausia atliekamas klinikinis tyrimas, kurio metu vertinami simptomai ir paciento istorija. Tolesni tyrimai gali apimti krūtinės ląstos rentgenografiją, kompiuterinę tomografiją, kraujo tyrimus ir skreplių tyrimus, siekiant nustatyti tuberkuliozės bakterijų buvimą. Taip pat gali būti atliekami biopsijos, siekiant patvirtinti diagnozę, ypač jei įtariama, kad liga paveikė kitus organus.

Gydymas

Dauginės ūminės miliarinės tuberkuliozės gydymas apima ilgalaikį antituberkuliozinių vaistų, tokių kaip izoniazidas, rifampicinas, pirazinamidas ir etambutolis, vartojimą. Gydymas paprastai trunka nuo 6 iki 12 mėnesių, priklausomai nuo ligos sunkumo ir bakterijų atsparumo. Be vaistų, pacientams gali būti rekomenduojama gauti tinkamą mitybą ir poilsį, kad sustiprintų imuninę sistemą. Naujausi tyrimai rodo, kad imunoterapija gali būti perspektyvi gydymo galimybė, tačiau ji vis dar tiriama klinikiniuose tyrimuose.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas