Dėl žmogaus imunodeficito viruso [ŽIV] ligos atsiradę navikai

Anatomija

Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) yra virusas, kuris atakuoja imuninę sistemą, ypač CD4+ T ląsteles, kurios yra svarbios organizmo gynybai prieš infekcijas. Poveikis šiems ląstelėms silpnina imuninę sistemą ir gali lemti įvairių sistemų, tokių kaip kraujotakos, kvėpavimo ir virškinimo sistemos, sutrikimus. Dėl sumažėjusio imuniteto organizmas tampa labiau pažeidžiamas infekcijoms ir navikams, kurie gali pasireikšti įvairiose kūno dalyse, įskaitant odą, plaučius ir limfmazgius.

Ligos aprašymas

ŽIV liga yra lėtinė infekcija, kuri, jei nebus gydoma, gali progresuoti iki įgyto imunodeficito sindromo (AIDS). AIDS yra galutinė ligos stadija, kai imuninė sistema yra smarkiai pažeista, o organizmas tampa labai pažeidžiamas opportunistinių infekcijų ir tam tikrų navikų. Ši liga yra svarbi dėl savo globalios įtakos, didelio mirtingumo ir socialinių bei ekonominių pasekmių. Be to, ŽIV infekcija yra susijusi su padidėjusia rizika susirgti tam tikrais navikais, tokiais kaip Kaposi sarkoma, limfoma ir invazinė gimdos kaklelio karcinoma.

Ligos priežastis

ŽIV infekcija yra sukeliama dėl žmogaus imunodeficito viruso, kuris plinta per kraują, spermą, makšties sekretus ir motinos pieną. Pagrindinės šios ligos priežastys yra nesaugi lytinė praktika, perinatalinė infekcija (nuo motinos iki vaiko), dalijimasis injekciniais švirkštais ir kraujo perpylimas, kurio metu gali būti užkrėsta. Mechanizmai, lemiantys navikų atsiradimą, apima nuolatinį imunologinį stresą ir uždegimą, kurie gali skatinti ląstelių proliferaciją ir mutacijas.

Rizikos faktoriai

• Rizikos faktoriai, susiję su ŽIV infekcija ir vėlesniais navikais, apima:
  • Nesaugūs lytiniai santykiai, kurie didina galimybę užsikrėsti ŽIV.
  • Žmonės, turintys silpną imuninę sistemą (pvz., sergantys ŽIV), yra labiau linkę į navikų atsiradimą.
  • Socialiniai veiksniai, tokie kaip neturtingumas ir ribotas prieinamumas prie sveikatos priežiūros paslaugų.

Simptomai

• Pagrindiniai ŽIV ligos simptomai gali būti įvairūs, pradedant nuo lengvų ir nespecifinių, tokių kaip karščiavimas, nuovargis, raumenų skausmai, iki sunkių, tokių kaip:
  • Opportunistinės infekcijos (pvz., pneumocistinė pneumonija, tuberkuliozė).
  • Navikai, tokie kaip Kaposi sarkoma ir limfomos.
  • Imunodeficito sukeltos komplikacijos, tokios kaip anemija ar trombocitopenija.

Diagnostika

ŽIV infekcija diagnozuojama naudojant kraujo tyrimus, kurie nustato viruso antikūnus arba viruso RNR. Dažniausiai naudojami testai yra ELISA testas, kuris nustato antikūnus, ir PGR (polimerazės grandininės reakcijos) testas, kuris nustato viruso RNR. Be to, atliekami papildomi tyrimai, siekiant įvertinti imuninės sistemos būklę, pavyzdžiui, CD4+ T ląstelių skaičius.

Gydymas

ŽIV infekcijos gydymas apima antiretrovirusinę terapiją (ART), kuri slopina viruso dauginimąsi ir padeda atkurti imuninę sistemą. Pastaraisiais metais buvo išvystyti nauji vaistai ir gydymo schemos, kurios leidžia efektyviau kontroliuoti ligą. Be to, svarbu taikyti profilaktines priemones, kad būtų sumažinta opportunistinių infekcijų ir navikų rizika. Nemedicininiai sprendimai, tokie kaip sveika gyvensena, tinkama mityba ir psichologinė parama, taip pat yra svarbūs gydymo proceso aspektai.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas