Dėl žmogaus imunodeficito viruso [ŽIV] sukeltos ligos išsivysčiusios infekcijos ir parazitų sukeltos ligos

Anatomija

Dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukeltos ligos išsivysčiusios infekcijos ir parazitų sukeltos ligos tiesiogiai veikia žmogaus imunologinę sistemą. ŽIV atakuoja imuninės sistemos ląsteles, ypač CD4 T limfocitus, kurie yra esminiai kovojant su infekcijomis. Šių ląstelių sumažėjimas silpnina organizmo gebėjimą kovoti su įvairiomis infekcijomis ir parazitais, todėl gali išsivystyti įvairios ligos, paveikiančios kvėpavimo, virškinimo ir nervų sistemas. Pavyzdžiui, sergantiems ŽIV gali pasireikšti plaučių uždegimas, tuberkuliozė ar įvairios parazitinės infekcijos, tokios kaip toksoplazmozė.

Ligos aprašymas

ŽIV sukelia lėtinę infekciją, kuri progresuoja iki imunodeficito, vadinamo AIDS (įgytas imunodeficito sindromas). Ši liga yra svarbi, nes ji ne tik mažina organizmo atsparumą infekcijoms, bet ir gali lemti įvairių antrinių ligų išsivystymą, įskaitant vėžį. ŽIV infekcija gali būti besimptomė ilgą laiką, tačiau, progresuojant ligai, atsiranda įvairūs simptomai ir komplikacijos, kurios gali būti mirtinos, jei nebus tinkamai gydomos.

Ligos priežastis

Pagrindinė ŽIV sukeltos ligos priežastis yra žmogaus imunodeficito virusas, kuris perduodamas per kraują, spermą, makšties sekretus ir motinos pieną. ŽIV gali patekti į organizmą per pažeistą odą, gleivinę arba lytinių santykių metu. Dėl viruso poveikio imuninė sistema silpnėja, o tai leidžia kitoms infekcijoms ir parazitams lengviau įsitvirtinti organizme. Rizikos veiksniai, tokie kaip nesaugūs lytiniai santykiai, intraveninis narkotikų vartojimas ir kontaktas su užkrėstu krauju, padidina infekcijos tikimybę.

Rizikos faktoriai

• Nesaugūs lytiniai santykiai – šis faktorius padidina ŽIV perdavimo riziką, ypač jei partneris yra užsikrėtęs.
• Intraveninis narkotikų vartojimas – dalijimasis adatomis su užsikrėtusiais asmenimis yra viena iš pagrindinių ŽIV infekcijos priežasčių.
• Žmonės, turintys daug partnerių, taip pat yra didesnėje rizikoje užsikrėsti ŽIV.
• Žmonės, kurie gyvena su ŽIV užsikrėtusiais asmenimis, ypač jei jie nesilaiko gydymo, taip pat turi didesnę riziką.

Simptomai

• ŽIV infekcijos simptomai gali būti įvairūs ir skirtingi skirtingiems asmenims. Ankstyvosiose stadijose gali pasireikšti gripui panašūs simptomai, tokie kaip karščiavimas, galvos skausmas, raumenų skausmai, nuovargis ir išbėrimai. Vėliau, progresuojant ligai, gali pasireikšti sunkių infekcijų simptomai, įskaitant plaučių uždegimą, tuberkuliozę, lėtinius viduriavimus ir svorio kritimą. Taip pat gali pasireikšti neurologiniai simptomai, tokie kaip atminties praradimas ir psichinės sveikatos sutrikimai.

Diagnostika

ŽIV diagnozė paprastai atliekama naudojant kraujo tyrimus, kurie nustato antikūnus prieš virusą arba patį virusą. Pagrindiniai tyrimai apima ELISA testą, kuris nustato antikūnus, ir PGR (polimerazės grandinės reakcijos) testą, kuris gali aptikti viruso DNR. Be to, atliekami CD4 ląstelių skaičiaus tyrimai, kurie padeda įvertinti imuninės sistemos būklę ir ligos progresavimą.

Gydymas

ŽIV sukeltų ligų gydymas apima antiretrovirusinę terapiją (ART), kuri slopina viruso dauginimąsi ir padeda atkurti imuninę sistemą. Ši terapija gali žymiai sumažinti ŽIV viruso kiekį organizme ir pagerinti gyvenimo kokybę. Be to, gali būti skiriami vaistai, skirti gydyti antrines infekcijas ir komplikacijas, atsirandančias dėl silpnos imuninės sistemos. Nors ŽIV infekcija šiuo metu nėra išgydoma, tinkamai gydant, žmonės gali gyventi ilgai ir sveikai. Taip pat svarbu pabrėžti prevencijos priemones, tokias kaip prezervatyvų naudojimas ir reguliari medicininė priežiūra.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas