Dėl žmogaus imunodeficito viruso [ŽIV] sukeltos ligos išsivysčiusios kitos būklės

Anatomija

Dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukeltos ligos išsivysčiusios kitos būklės dažniausiai paveikia imuninę sistemą, ypač T ląsteles, kurios yra svarbios organizmo gynybai prieš infekcijas. ŽIV atakuoja CD4+ T limfocitus, mažindamas jų skaičių ir funkciją, kas lemia imuninės sistemos silpnėjimą. Dėl to organizmas tampa labiau pažeidžiamas įvairioms infekcijoms ir ligoms. Be imuninės sistemos, liga gali paveikti ir kitas sistemas, pavyzdžiui, nervų sistemą, kuri gali sukelti neurologinius sutrikimus, bei virškinimo sistemą, kurioje gali pasireikšti įvairūs sutrikimai dėl oportunistinių infekcijų.

Ligos aprašymas

Dėl žmogaus imunodeficito viruso sukeltos ligos išsivysčiusios kitos būklės apima įvairias sveikatos problemas, kurios kyla dėl ŽIV infekcijos. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti sunkias ir net gyvybei pavojingas būkles, tokias kaip oportunistinės infekcijos, vėžys ir kitos lėtinės ligos. ŽIV infekcija gali progresuoti iki AIDS (įgyto imunodeficito sindromo), kai organizmo imuninė sistema būna taip stipriai pažeista, kad negali efektyviai kovoti su infekcijomis. Dėl to pacientai tampa ypač pažeidžiami ir gali patirti rimtų sveikatos sutrikimų.

Ligos priežastis

Pagrindinė ŽIV infekcijos priežastis yra žmogaus imunodeficito viruso patekimas į organizmą. Virusas gali plisti per kraują, spermą, makšties sekretus ir motinos pieną. Pagrindiniai mechanizmai, lemiantys infekciją, apima neapsaugotą lytinį aktą, dalijimąsi adatomis, kraujo perpylimus ir motinos perdavimą naujagimiui. Be to, tam tikri rizikos veiksniai, tokie kaip silpna imuninė sistema, gali padidinti užsikrėtimo tikimybę.

Rizikos faktoriai

• Neapsaugotas lytinis aktas – tai vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, nes virusas gali lengvai pereiti per gleivinę.
• Dalinimasis adatomis – dažnai pastebimas tarp intraveninių narkotikų vartotojų, kurie naudoja tas pačias adatas.
• Kraujas – kraujo perpylimas iš užkrėsto asmens gali sukelti infekciją.
• ŽIV užsikrėtusios motinos – virusas gali būti perduodamas vaikui gimdant arba per maitinimą krūtimi.

Simptomai

• Pirmieji simptomai gali būti panašūs į gripą, įskaitant karščiavimą, galvos skausmą, raumenų skausmus ir nuovargį. Vėliau gali pasireikšti sunkių simptomų, tokių kaip svorio kritimas, karščiavimas, naktiniai prakaitavimai, limfmazgių padidėjimas ir nuolatinis nuovargis. Galiausiai, jei liga progresuoja, gali išsivystyti oportunistinės infekcijos, kurios gali sukelti sunkias komplikacijas.

Diagnostika

Dėl žmogaus imunodeficito viruso sukeltos ligos diagnostika apima įvairius tyrimus. Pirmiausia atliekami serologiniai testai, kurie nustato antikūnus prieš ŽIV arba viruso DNR. Paprastai naudojamos greitosios testų sistemos, kurios gali greitai pateikti rezultatus. Be to, atliekami papildomi tyrimai, siekiant įvertinti imuninių ląstelių skaičių (CD4+ T limfocitų skaičius) ir viruso apkrovą organizme, kas padeda nustatyti ligos progresavimo lygį.

Gydymas

ŽIV infekcijos gydymas apima antiretrovirusinę terapiją (ART), kuri padeda sumažinti viruso kiekį organizme ir išlaikyti imuninės sistemos funkciją. Gydymas gali apimti įvairių grupių vaistus, kurie veikia skirtingais mechanizmais, siekiant užkirsti kelią viruso dauginimuisi. Be to, pacientams gali būti rekomenduojama laikytis sveiko gyvenimo būdo, įskaitant subalansuotą mitybą ir fizinį aktyvumą. Naujausios terapijos galimybės apima ilgalaikio veikimo injekcinius preparatus, kurie gali būti vartojami vietoj kasdienio tablečių vartojimo, taip pagerinant pacientų gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas