Dėl žmogaus imunodeficito viruso [ŽIV] sukeltos ligos išsivysčiusios kitos patikslintos ligos

Anatomija

Dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukeltos ligos paveikia žmogaus imuninę sistemą, ypač CD4+ T ląsteles, kurių pagrindinė funkcija yra kovoti su infekcijomis. ŽIV atakuoja ir sunaikina šias ląsteles, dėl ko organizmas tampa pažeidžiamas įvairioms infekcijoms ir ligoms. Be to, liga gali paveikti kitus organus, tokius kaip plaučius, kepenis ir inkstus, kurie gali tapti uždegimo ar infekcijos taikiniu, ypač esant pažengusiai ligos stadijai.

Ligos aprašymas

Dėl ŽIV sukeltos ligos, dažnai vadinamos AIDS (įgytas imunodeficito sindromas), yra lėtinė ir progresuojanti infekcija, kuri susilpnina organizmo imuninę sistemą. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti sunkių komplikacijų, įskaitant oportunistines infekcijas ir tam tikrus vėžius. ŽIV gali būti perduodamas per kraują, seksualiniu būdu arba iš motinos vaikui gimdymo metu, todėl prevencija ir ankstyva diagnostika yra esminiai aspektai, siekiant sumažinti ligos plitimą.

Ligos priežastis

Pagrindinė šios ligos priežastis yra ŽIV virusas, kuris patenka į organizmą per užkrėstą kraują, seksualinius santykius arba per motinos pieną. Virusas daugėja organizme, sunaikindamas imuninės sistemos ląsteles. Rizikos veiksniai, kurie gali prisidėti prie ŽIV infekcijos, apima nesaugius seksualinius santykius, dalijimąsi adatomis (pvz., vartojant narkotikus), ir gyvenimą su užkrėstu asmeniu be tinkamų apsaugos priemonių.

Rizikos faktoriai

• Netinkamas seksualinis elgesys – nesaugių lytinių santykių su nepažįstamaisiais praktika žymiai padidina užsikrėtimo riziką.
• Intraveninis narkotikų vartojimas – dalijimasis adatomis su užkrėstais asmenimis gali sukelti užsikrėtimą.
• ŽIV užsikrėtusių asmenų partnerystė – gyvenimas su užkrėstu asmeniu be tinkamų prevencijos priemonių didina riziką.

Simptomai

• Pradiniai simptomai gali būti panašūs į gripą, tokie kaip karščiavimas, galvos skausmas, raumenų skausmai ir nuovargis. Vėliau, esant pažengusiai ligai, gali pasireikšti specifinės infekcijos, pavyzdžiui, pneumocistinė pneumonija, tuberkuliozė, arba vėžiniai susirgimai, tokie kaip Kaposi sarkoma.

Diagnostika

ŽIV diagnozė atliekama naudojant kraujo tyrimus, kurie nustato viruso antikūnus arba viruso RNR. Pagrindiniai diagnostiniai metodai yra ELISA testas, kuris nustato antikūnus, ir PGR (polimerazės grandininės reakcijos) testas, kuris nustato viruso genetinę medžiagą. Taip pat atliekami CD4+ T ląstelių skaičiavimo testai, siekiant įvertinti imuninės sistemos būklę.

Gydymas

ŽIV gydymas dažniausiai apima antiretrovirusinę terapiją (ART), kuri padeda kontroliuoti viruso dauginimąsi ir stiprina imuninę sistemą. Ši terapija gali apimti įvairių vaistų derinius, kurie veikia skirtingais mechanizmais. Be medicininių sprendimų, svarbu ir gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip sveika mityba, fizinė veikla ir psichologinė parama. Naujausi gydymo metodai apima ilgalaikius vaistus, kurie gali sumažinti vartojamų tablečių skaičių ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas