Demencija sergant Alzheimer’io liga

Anatomija

Demencija sergant Alzheimer’io liga yra neurologinė liga, kuri paveikia smegenų struktūras, ypač tas, kurios yra atsakingos už atmintį, mąstymą ir elgesį. Pagrindiniai paveikti regionai yra hipokampas, kuris vaidina svarbų vaidmenį formuojant naujas atminties struktūras, ir žievė, kuri yra atsakinga už aukštesnius kognityvinius procesus. Liga sukelia neuronų žūtį ir neurodegeneraciją, dėl ko sumažėja smegenų tūris ir funkcionalumas, o tai neigiamai veikia žmogaus gebėjimą atlikti kasdienes užduotis.

Ligos aprašymas

Alzheimer’io liga yra progresuojanti neurodegeneracinė liga, kuri lemia atminties praradimą, pažinimo sutrikimus ir elgesio pokyčius. Ši liga dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau gali pasireikšti ir jaunesniems asmenims. Alzheimer’io liga yra svarbi, nes ji yra viena iš pagrindinių demencijos priežasčių visame pasaulyje, ir jos poveikis ne tik pacientams, bet ir jų šeimoms bei visuomenei yra didžiulis. Liga sukelia didžiulį emocinį ir finansinį krūvį, todėl jos tyrimai ir gydymo galimybių paieška yra prioritetas daugelyje šalių.

Ligos priežastis

Alzheimer’io ligos priežastys nėra visiškai suprantamos, tačiau manoma, kad liga yra susijusi su genetikos, aplinkos veiksnių ir gyvenimo būdo sąveika. Pagrindiniai mechanizmai, kurie gali prisidėti prie ligos vystymosi, apima amiloidinių plokštelių kaupimąsi smegenyse, neurofibrilinių tanglų susidarymą ir uždegiminius procesus. Be to, genai, tokie kaip APOE ε4 alelis, yra susiję su padidėjusia rizika susirgti liga.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni nei 65 metų žmonės yra didesnėje rizikoje.
• Genetika – šeimos istorija gali padidinti riziką.
• Gyvenimo būdas – sėslus gyvenimo būdas, prasta mityba ir fizinio aktyvumo trūkumas gali prisidėti prie ligos vystymosi.
• Širdies ir kraujagyslių ligos – tokios kaip hipertenzija, diabetas ir cholesterolio problemos gali didinti riziką.

Simptomai

• Pirmieji simptomai dažnai yra atminties praradimas, ypač trumpalaikės atminties. Asmenys gali pamiršti neseniai įvykius ar pasakyti tą patį dalyką kelis kartus.
• Vėliau simptomai gali apimti kalbos sutrikimus, problemų sprendimo sunkumus, orientacijos praradimą laike ir erdvėje, elgesio pokyčius, tokius kaip dirglumas ar depresija.
• Pažengus ligai, pacientai gali prarasti gebėjimą atpažinti artimuosius, jiems gali pasireikšti agresyvumas ir haliucinacijos.

Diagnostika

Alzheimer’io ligos diagnozė dažnai prasideda nuo išsamaus medicininio istorijos ir fizinio tyrimo. Gydytojai gali naudoti standartizuotus testus, kurie vertina atmintį, mąstymą ir kalbą. Be to, vaizdo tyrimai, tokie kaip MRT ar KT, gali būti naudojami norint įvertinti smegenų struktūras ir atmesti kitas galimas ligas. Kartais gali būti atliekami ir kraujo tyrimai, siekiant nustatyti kitus sveikatos sutrikimus, kurie gali imituoti Alzheimer’io simptomus.

Gydymas

Šiuo metu nėra gydymo, kuris galėtų visiškai išgydyti Alzheimer’io ligą, tačiau yra keletas gydymo galimybių, kurios gali padėti valdyti simptomus. Medicininiai sprendimai apima cholinesterazės inhibitorius, tokius kaip donepezilas, kurie gali padėti pagerinti atmintį ir pažinimo funkcijas. Taip pat yra ir naujų terapijų, tokių kaip monocloniniai antikūnai, kurie yra skirti sumažinti amiloidinių plokštelių kaupimąsi. Be vaistų, nemedicininiai sprendimai, tokie kaip kognityvinė terapija, fizinė veikla ir socialinė sąveika, taip pat gali padėti gerinti gyvenimo kokybę pacientams ir jų šeimoms.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas