Demencija, sergant Piko (Pick) liga ([D:G31.0]†)

Anatomija

Piko liga, dar žinoma kaip frontotemporalinė demencija, yra susijusi su tam tikrų smegenų sričių, ypač priekinės ir laikinosios skilties, degeneracija. Šios sritys yra atsakingos už elgesį, emocijas, kalbą ir socialinę sąveiką. Piko liga sukelia neuronų žūtį, dėl kurios sumažėja smegenų tūris ir sutrinka jų funkcijos. Dažniausiai paveiktos sritys yra orbitofrontalinė, dorsolateralinė ir ventromedialinė priekinės skilties dalys, taip pat laikinosios skilties dalys, atsakingos už atmintį ir kalbą.

Ligos aprašymas

Piko liga yra reta, tačiau labai svarbi neurologinė būklė, kuri sukelia progresuojančią demenciją. Ši liga dažniausiai pasireiškia vidutinio amžiaus žmonėms, dažniausiai nuo 40 iki 60 metų amžiaus, ir gali sukelti didelių socialinių, emocinių ir elgesio pokyčių. Piko liga skiriasi nuo kitų demencijų, nes ji labiau paveikia elgesio ir emocijų sritis, o ne atmintį. Tai sukelia didelį poveikį paciento kasdieniam gyvenimui ir šeimos gyvenimui, todėl svarbu ją anksti atpažinti ir gydyti.

Ligos priežastis

Piko ligos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad ji gali būti susijusi su genetiniais veiksniais ir baltymų kaupimu smegenyse, pavyzdžiui, tau proteinais ar TDP-43. Šie baltymai gali sukelti neuronų žūtį ir sukelti ligos simptomus. Be to, kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad galimos rizikos veiksniai, tokie kaip šeimos istorija, gali padidinti ligos išsivystymo tikimybę.

Rizikos faktoriai

• Amžius – Piko liga dažniausiai pasireiškia vidutinio amžiaus žmonėms.
• Genetika – Šeimos istorija, ypač turint artimų giminaičių, sergančių demencija.
• Neurologinės ligos – Anksčiau buvusios neurologinės ligos gali padidinti riziką.

Simptomai

• Piko ligai būdingi įvairūs simptomai, kurie gali skirtis nuo lengvų iki sunkių. Pradžioje gali pasireikšti elgesio pokyčiai, tokie kaip socialinio elgesio praradimas, apatija ir impulsyvumas. Vėliau gali pasireikšti kalbos sutrikimai, sunkumai suprasti ir išreikšti kalbą, bei atminties praradimas. Galiausiai liga gali sukelti sunkius emocinius sutrikimus ir neigiamą poveikį kasdieniam gyvenimui.

Diagnostika

Piko ligos diagnozė remiasi klinikiniu vertinimu, kuris apima paciento anamnezę, simptomų analizę ir neurologinį tyrimą. Dažnai naudojami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip MRT (magnetinio rezonanso tomografija) arba KT (kompiuterinė tomografija), siekiant nustatyti smegenų struktūrinius pokyčius. Taip pat gali būti atliekami psichologiniai testai, siekiant įvertinti kognityvinius gebėjimus ir elgesio pokyčius.

Gydymas

Piko ligos gydymas yra sudėtingas, nes šiuo metu nėra specifinio gydymo, kuris galėtų sustabdyti ligos progresavimą. Gydymas daugiausia orientuotas į simptomų valdymą. Tai gali apimti vaistus, kurie padeda valdyti emocinius ir elgesio simptomus, taip pat terapijas, tokias kaip kognityvinė elgesio terapija. Be to, socialinės paslaugos ir palaikymo grupės gali padėti pacientams ir jų šeimoms susidoroti su ligos poveikiu. Moksliniai tyrimai nuolat vyksta, siekiant rasti naujų gydymo būdų ir terapijų, kurios galėtų pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas