Demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio (Alzheimer) liga ([D:G30.1]†)

Anatomija

Alzheimerio liga, ypač vėlai prasidėjusi forma, yra neurodegeneracinė liga, kuri paveikia smegenų struktūras ir funkcijas. Liga dažniausiai pažeidžia hipokampą, kuris yra svarbus atminties ir mokymosi procesuose, taip pat žievę, atsakingą už intelektinius gebėjimus ir elgesį. Palaipsniui nykstant neuronams, mažėja smegenų tūris, o tai sukelia atminties praradimą, orientacijos sunkumus ir kitus pažinimo sutrikimus. Dėl šių pokyčių asmens gebėjimas atlikti kasdienes užduotis ir bendrauti su aplinka tampa vis sudėtingesnis.

Ligos aprašymas

Demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga, yra progresuojanti liga, kuri sukelia smegenų funkcijų, tokių kaip atmintis, mąstymas ir elgesys, sutrikimus. Ši liga dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms ir yra viena iš pagrindinių demencijos priežasčių. Alzheimerio liga ne tik paveikia asmens atmintį, bet ir gali sukelti emocinius bei elgesio pokyčius, kas gali turėti didelį poveikį paciento gyvenimo kokybei bei jo artimiesiems. Dėl didėjančio sergančiųjų skaičiaus ši liga yra itin svarbi visuomenės sveikatos problema.

Ligos priežastis

Alzheimerio ligos priežastys yra sudėtingos ir dar nėra visiškai suprantamos. Tačiau manoma, kad ligą sukelia genetikos, aplinkos veiksnių ir amžiaus sąveika. Pagrindiniai mechanizmai apima amiloido plokštelių ir neurofibrilinių gijų kaupimąsi smegenyse, kas lemia neuronų žūtį. Taip pat nustatyta, kad uždegiminiai procesai ir oksidacinis stresas gali prisidėti prie ligos progresavimo. Kiti galimi veiksniai yra hormoniniai pokyčiai, kraujotakos sutrikimai ir medžiagų apykaitos problemos.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresni nei 65 metų žmonės turi didesnę riziką susirgti Alzheimerio liga.
• Genetika: šeimos istorija gali padidinti riziką, ypač jei artimieji giminaičiai sirgo šia liga.
• Širdies ir kraujagyslių ligos: hipertenzija, diabetas ir cholesterolis gali prisidėti prie ligos vystymosi.
• Mažas fizinis aktyvumas: sėslus gyvenimo būdas gali padidinti riziką.
• Kognityvinė veikla: mažas protinis aktyvumas ir socialinė izoliacija gali padidinti riziką.

Simptomai

• Pirmieji simptomai gali būti pamiršimas, sunkumai prisimenant neseniai įvykius ar naują informaciją.
• Vėliau gali pasireikšti kalbos sutrikimai, sunkumai atliekant kasdienes užduotis, orientacijos praradimas laike ir erdvėje.
• Emociniai pokyčiai, tokie kaip depresija, nerimas ar dirglumas, taip pat yra įprasti simptomai.
• Pažengusiais atvejais gali būti sunkumų atpažįstant artimuosius ir netgi prarandamas gebėjimas bendrauti.

Diagnostika

Alzheimerio ligos diagnostika yra sudėtingas procesas, kuris apima išsamią medicininę istoriją, fizinį tyrimą ir įvairius testus. Gydytojai gali naudoti pažinimo testus, tokius kaip Mini-Mental State Examination (MMSE), kad įvertintų atminties ir pažinimo funkcijas. Taip pat gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT), siekiant nustatyti galimus smegenų pažeidimus. Laboratoriniai tyrimai gali padėti pašalinti kitas ligas, galinčias sukelti panašius simptomus.

Gydymas

Šiuo metu Alzheimerio ligai gydyti nėra visiškai veiksmingo gydymo, tačiau yra įvairių terapijų, kurios gali padėti suvaldyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Vaistai, tokie kaip cholinesterazės inhibitoriai (pvz., donepezilas, rivastigminas) ir memantinas, gali padėti pagerinti atmintį ir pažinimo funkcijas. Be vaistų, svarbios ir nemedicininės priemonės, tokios kaip kognityvinė terapija, fizinė veikla ir socialinė parama. Naujausi tyrimai taip pat nagrinėja imunoterapiją ir kitas pažangias gydymo formas, siekiant sulėtinti ligos progresavimą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas